Neplanuotas Motinos dienos scenarijus
2023-10-05 08:53Aktyvistė Anna Jarvis po mamos mirties visais įmanomais būdais siekė įtvirtinti tokią šventę, kurios metu būtų pagerbtos motinos. Tikslą pasiekė – antrąjį gegužės sekmadienį JAV švenčiama Motinos diena. Tačiau ne viskas buvo taip, kaip moteris norėjo. Įkūrėja nusivylė didėjančia šventės komercializacija. Galiausiai mirė sanatorijoje, o medicinines sąskaitas apmokėjo gėlių ir sveikinimo atvirukų įmonė.
Noras įvertinti motinų atsidavimą
Anna Marie Jarvis gimė 1864 m. gegužės 1-ąją Vebsteryje, Vakarų Virdžinijoje. Buvo devinta iš vienuolikos vaikų. Deja, daugelis jų jauni mirė nuo tuberkuliozės. Kai Annai buvo metukai, šeima persikėlė į netoliese esantį Graftoną. 1881 m. įstojo į Moterų akademiją Stauntone, Virdžinijoje. Baigusi studijas grįžo į Graftoną, septynerius metus mokytojavo mokykloje, padėjo mamai kaip aktyvi bažnyčios narė. Vėliau Čatanugoje, Tenesio valstijoje, metus dirbo banko kasininke. Persikėlusi gyventi pas brolį į Filadelfiją, tapo investicinės gyvybės draudimo bendrovės reklamos vadove, o paskui – brolio kompanijos „Quaker City Cab“ akcininke. Būdama toli nuo Graftono, Anna visą laiką palaikė ryšį su mama, nuolat susirašinėjo laiškais, kuriuose mama džiaugėsi dukros pasiekimais. 1902 m. mirė Annos tėvas. Nerimaudama dėl prastėjančios motinos sveikatos, pasiūlė persikelti į Filadelfiją, kur didžiąją laiko dalį ja rūpinosi.
Anna nuo vaikystės dažnai girdėdavo mamą sakant, kad tikisi, jog vieną dieną bus įsteigtas memorialas visoms mamoms – gyvoms ir mirusioms. Ann Jarvis sakė: „Tikiuosi, kad kas nors kada nors įkurs atminimo šventę Motinos dienai, paminėdamas neprilygstamą tarnystę žmonijai visose gyvenimo srityse.“ Annos mama buvo labai aktyvi Episkopalinės metodistų bažnyčios narė: vadovavo Motinos dienos darbo klubams, siekė kovoti su dideliu kūdikių ir vaikų mirtingumu, daugiausia dėl ligų, nusiaubusių Graftono bendruomenę. Darbo būreliuose mamos sužinodavo apie higieną ir sanitariją, pavyzdžiui, apie verdančio vandens svarbą. Organizatoriai aprūpindavo sergančias šeimas vaistais ir medicinos reikmenimis, o prireikus įvesdavo karantiną ištisuose namų ūkiuose, kad išvengtų epidemijų. Kai 1905 m. Annos mama mirė apsupta keturių išgyvenusių vaikų, sielvarto apimta dukra pažadėjo išpildyti motinos svajonę, nors pačios požiūris į atminimo dieną buvo visai kitoks. Mama norėjo pasidžiaugti motinų darbu gerindama kitų kasdienybę, o Anna šią šventę įsivaizdavo kaip grįžimą namo ir galimybę pagerbti mamą, vienintelę moterį, kuri vaikui paskyrė gyvenimą.
Motinos diena tapo valstybine švente
Aktyvistė turėjo aiškų tikslą ir puikiai suprato, kad būtent ji atsakinga už šios šventės paskelbimą nacionaliniu lygmeniu. Motinos dienos įkūrimas ir nuosavybės teisių į ją gynimas tapo viso likusio gyvenimo darbu. Siekdama pelnyti nacionalinį pripažinimą, A. Jarvis kreipėsi į spaudą, politikus, bažnyčias, organizacijas ir įtakingus asmenis, įskaitant turtingą Filadelfijos universalinės parduotuvės magnatą Johną Wanamakerį. Šis teigiamai priėmė moters idėją ir 1908-ųjų gegužės 10 d. surengė minėjimą savo universalinėje parduotuvėje. Renginys pritraukė 15 tūkst. žmonių, kiekvienam įteikta po gvazdiką. Tą pačią dieną moteris surengė atminimo ceremoniją savo mamai ir visoms motinoms pagerbti Andrews metodistų episkopalinėje bažnyčioje Graftone. Didžiulis šios dienos sėkmės veiksnys buvo jos komercinis patrauklumas. Tiesa, Anna niekada nenorėjo, kad minėtina diena būtų komercializuota. Tačiau gėlių, sveikinimo atvirukų ir saldainių pramonė prisiėmė dalį nuopelnų už šios dienos populiarinimą ir tradicijų tęstinumą. Valstija po valstijos pradėjo švęsti Motinos dieną, o 1914 m. prezidentas Woodrow Wilsonas pagaliau pasirašė įstatymo projektą, pagal kurį antrasis gegužės sekmadienis tapo oficialia švente.
Atvirukų, gėlių ir saldainių gausa
Anna Motinos dieną suprato kaip puikią progą sūnui ar dukrai pagerbti mamą. Dėl šios priežasties ji visada pabrėždavo vienaskaitą „motinos“. Iš tiesų jos norai ir tikslai niekam nebuvo svarbūs, nes Motinos diena beveik iš karto susieta su atvirukų, gėlių, saldainių ir kitų dovanų pirkimu. Verslininkai, ypač Filadelfijos floristai, įžvelgė šios dienos komercinį potencialą nuo pat pirmojo minėjimo. Nepaisant visko, Anna turėjo tvirtą nuomonę, kaip reikia (ne)švęsti šią šventę. Praėjus vos keleriems metams po pirmosios Motinos dienos, A. Jarvis „Tea Room“ kavinėje užsisakė „Motinos dienos“ salotas ir numetė jas ant grindų. Siekdama atgauti sugalvotos šventės kontrolę, Anna pradėjo atvirą kampaniją prieš tuos, kurie pelnėsi iš Motinos dienos, įskaitant konditerius, gėlininkus ir kitus mažmenininkus. Ji pateikė daugybę ieškinių prieš grupes, naudojančias Motinos dienos pavadinimą, ir galiausiai didžiąją dalį nemažo palikimo išleido teisiniams mokesčiams. 1925 m., kai organizacija „Amerikos karo motinos“ pasirinko Motinos dieną kaip progą rinkti lėšas ir parduoti gvazdikus, Anna sužlugdė jų suvažiavimą Filadelfijoje ir buvo areštuota už taikos sutrikdymą. Vėliau netgi užsipuolė pirmąją ponią Eleanor Roosevelt, nes ji Motinos dieną naudojo kaip progą rinkti pinigus labdarai.
Iki 1940-ųjų aktyvistė visiškai atsiribojo nuo šventės, netgi aktyviai siekė, kad vyriausybė ją pašalintų iš kalendoriaus. Tiesa, jos pastangos buvo bevaisės, nes Motinos diena išpopuliarėjo kaip komercinė daugelio verslininkų aukso kasykla. Po piniginę ištuštinusių teismų, neturtinga ir nepasiekusi pergalės savo gyvenimo kovoje, kuriai skyrė visas jėgas, A. Jarvis mirė 1948 m. Filadelfijos sanatorijoje. Ironiška, bet moters laidotuvių išlaidas apmokėjo gėlių ir sveikinimo atvirukų pramonės atstovai.
Liūdna Motinos dienos pradininkės istorija nieko nepakeitė, šventės populiarumas ir verslininkų noras pasipelnyti nesumenko. Pasak JAV Nacionalinio mažmeninės prekybos fondo, iš viso Motinos dienos išlaidos kasmet viršija 20 mlrd. JAV dolerių. Viena apklausa atskleidė, kad be tradicinių dovanų (nuo atvirukų, gėlių ir saldainių iki drabužių ir papuošalų), 14,1 % atžalų mamoms įteikia išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Pagal kasmetinius Nacionalinės restoranų asociacijos tyrimus, Motinos diena – pati aktyviausia restoranų diena per metus. Kasmet kas ketvirtas žmogus išeina pavalgyti su mama, o dar daugiau užsisako maisto išsinešti, kad ypatingą dieną niekam netektų triūsti virtuvėje.
Autorius Monika Budnikienė