Nagai – informatyvus bendros organizmo būklės atspindys. Net kai ima stigti kai kurių maistinių medžiagų, jie tuoj pat silpnėja, lėčiau auga, praranda sveiką spindesį. Ignoruoti pakitusios nagų būklės nevalia, juolab kad tai gali įspėti apie grybelį. Kaip jį atpažinti ir gydyti?

 

Lėtinė problemaFoot,Fungus,Disease,With,A,Close,Up,Of,The,Human

 

Nagų grybelis yra lėtinė infekcija, pažeidžianti kojų arba rankų nagų plokšteles. Ją sukelia įvairūs grybeliai, bet dažniausiai dermatofitų grupei priklausantis grybas, kuriam vystytis ypač palankus keratinas – nagų sudedamoji dalis. Nors nagų grybeliu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, net vaikas, visgi problema aktualiausia vyresniems nei 60 metų žmonėms. Taip pat tiems, kurių nusilpusi imuninė sistema, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Riziką susirgti nagų grybeliu didina ir dažnas buvimas drėgnose šiltose patalpose, vaikščiojimas basomis viešose vietose, pavyzdžiui, baseinų erdvėse, pirtyse, sporto klubų dušuose ir kt. Nagų grybelis itin lengvai plinta šeimos rate: jeigu kas nors iš artimųjų suserga, didelė tikimybė užsikrėsti ir kitiems šeimos nariams, nes naudojamos tos pačios patalpos, tie patys daiktai. Grybelis vystosi lėtai: iš pradžių pažeidžiamas nago kampas, o su laiku infekcija apima vis didesnę nago dalį. Todėl neretai ankstyvose stadijose lieka nepastebėtas, bet jau sėkmingai plinta aplinkoje ir gali užkrėsti kitus žmones.

 

Kaip atpažinti?

 

Pačioje ligos pradžioje galima nesuprasti, kad kažkas negerai. Galimas nestiprus odos niežulys ar / ir išsausėjimas aplink užkrėstus nagus. Nago plokštelė gali nežymiai suplonėti ar sustorėti, pakeisti spalvą, prarasti skaidrumą. Dažniausiai nago pokyčiai prasideda jo kraštuose ir pamažu apima visą plokštelę. Nieko nesiimant infekcija ūmėja, pažeistas nagas gali pradėti trupėti, skilinėti, ypač kampuose. Jis gali tapti kreivas, banguotis. Esant stipriam pažeidimui, nagas netgi gali atitrūkti nuo odos. Pasunkėjęs grybelis gali sukelti ir specifinį nemalonų kvapą. Pastebėjus bent kelis paminėtų požymių, geriausia pasitarti su gydytoju – ankstyva diagnozė padės operatyviau pradėti gydymą, jis bus lengvesnis ir trumpesnis.

 

Gydyti būtina!

 

Nagų grybelis vis dar dažnai laikomas vien kosmetine problema, tačiau paliktas be gydymo gali sukelti nemažai diskomforto ir net komplikacijų. Infekcija gali plisti į kitus nagus ar į aplinkinę odą, taip gali išsivystyti pėdų odos grybelis. Itin stipriai pažeista nago plokštelė galiausiai gali ne tik smarkiai deformuotis, bet ir visai nukristi. Štai užaugti naujam sveikam nagui prireiks ne vieno mėnesio, tad tuo laikotarpiu bus jaučiamas didelis nepatogumas, pirštas be nago bus jautrus. Net patys pažeisti nagai gali tapti skausmingi, ką jau kalbėti apie estetikos nebuvimą: pageltę, deformuoti nagai priverčia jausti gėdą, mažina savivertę, gali stipriai trikdyti emocinę gerovę. Dėl visų šių priežasčių susidūrus su nagų grybeliu nereikėtų delsti ir tuoj pat pradėti gydymą. Savaime ši infekcija neišnyksta, tik progresuoja. Kuo vėliau pradedamas gydymas, tuo jis keblesnis.

 

Kaip gydomas?

 

Gydymo metodai priklauso nuo grybelio laipsnio: esant pradiniams etapams užtenka vietinių preparatų, o sunkesniais atvejais skiriami geriami medikamentai ir specialios procedūros. Pirminiais etapais dažnai naudojami priešgrybeliniai nagų lakai, tepami ant pažeistų nagų plokštelių. Jie yra veiksmingi esant ankstyvoms stadijoms. Nors dauguma tokių priemonių galima įsigyti be recepto, rekomenduojama prieš naudojant pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Esant pažengusiai grybelinei infekcijai gydytojas skiria geriamus vaistus. Juos tenka vartoti ilgai – mažiausiai kelis mėnesius. Kaip papildoma priemonė gali būti taikomos aparatinės procedūros, pvz., lazerinė terapija ar fotodinaminė terapija (FDT) – gydymas specialia šviesa. Apskritai reikėtų įsiminti: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis paprastesnis ir tuo mažesnė rizika užkrėsti kitus.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Norint išvengti pakartotinio nagų grybelio, labai svarbi prevencija. Rekomenduojama:

 
  • Baseinuose, pirtyse, viešuose dušuose avėti šlepetes.
  • Po maudynių kruopščiai nusausinti pėdas, ypač tarp pirštų.
  • Jei pėdos itin prakaituoja, naudoti specialias prakaitavimą mažinančias priemones, taip pat prakaitą sugeriantį talką.
  • Rinktis natūralių medžiagų batus, leidžiančius pėdoms kvėpuoti, išgarinančius atsiradusią drėgmę.
  • Kasdien keisti kojines švariomis. Idealiu atveju, net tie patys batai neturėtų būti dėvimi kelias dienas iš eilės – reikėtų palikti juos gerai išdžiūti.
  • Nagus kirpti tiesiai ir trumpai. Manikiūro / pedikiūro įrankius visada dezinfekuoti, jais nesidalinti su kitais asmenimis.

 

Autorė Jūratė Survilė