Laukinės gamtos ir gyvūnų dalimis prekiaujama panašiai, kaip nelegaliais narkotikais ir ginklais. Nykstančių rūšių gyvūnai sugaunami, nužudomi, džiovinami, mirkomi tirpaluose, kad galėtų tapti gražiais namų aksesuarais arba parduodami gyvi bet kam, kas pasiūlo didesnę sumą. Nusikaltimai laukinei gamtai – verslas, žarstantis milijardus dolerių.

 Tiger,In,A,Cage

Medžioklė ne maistui, o verslui

 

Žmonės Lotynų Amerikoje laukinius gyvūnus medžioja mažiausiai 10 000 metų, Pietryčių Azijoje – 40 000 metų ir Afrikoje – 100 000 metų. Per pastaruosius 50 metų Pietryčių Azijoje, Centrinėje Afrikoje ir Amazonės upės regione žmonių populiacija išaugo vidutiniškai 300 %. Likusios laukinės teritorijos tapo daug lengviau pasiekiamos dėl pagerėjusio upių transporto, geležinkelių, skrydžių ir ypač kelių, kurie paprastai tiesiami siekiant išgauti medieną, naftą ir kitus gamtos išteklius. Vos tik atsiranda kelias, juo skuba naudotis brakonieriai, kurie sugautus gyvūnus siunčia laivais ir lėktuvais pas pirkėjus. Konge medienos įmonei paruošus kelią, kad galėtų kirsti medžius Saravako miško plotuose, per beveik 3 savaites laukinės gamtos tankis sumažėjo daugiau nei 25 %, o Malaizijoje, kurios miškų gilumas buvo galima pasiekti tik kirtimo keliu, stambių žinduolių neliko.

 

Kadaise žvėris medžiodavo dėl pragyvenimo. Šiandien medžioklė tapo milijardus dolerių kainuojančiu verslu, kurį skatina išaugusi miesto vartotojų perkamoji galia. Dėl globalizacijos prekybos grandinės išsiplėtė gerokai už gyvūno buveinės ribų – laivai ir lėktuvai gabena laukinius gyvūnus į tolimas rinkas. Papūgos iš Kamerūno ir rūkyta beždžionių skerdiena iš Ganos parduodama Niujorke ir Londone, o vėžliai ir skujuočiai iš Indonezijos keliauja į Hanojų ir Guangdžou. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, parduodant chameleonus iš Madagaskaro, gyvoji gamta vartotojams gabenama valtimis arba oru keliais. Tokiu būdu vežamų gyvūnų išgyvenamumas labai mažas – vos 1 %. Siekiant kompensuoti nuostolius, nes dalis gyvūnų nugaišta, brakonieriai jų grobia daugiau, nei iš tiesų reikia.

 

Išnaudojamos beveik visos gyvūnų rūšys

 

Neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais – nusikaltimas, susijęs su prekyba, kontrabanda, brakonieriavimu, gaudymu ar rinkimu nykstančiomis rūšimis, saugoma laukine gamta, jų dariniais ar produktais. Kai kurie nelegalios prekybos laukiniais gyvūnais pavyzdžiai itin gerai žinomi, tarkime, dramblių brakonieriavimas dėl jų ilčių ir tigrų dėl jų kailio. Tačiau daugybė kitų rūšių taip pat per daug išnaudojamos – nuo jūrinių vėžlių iki augalų. Tiesa, ne visa prekyba laukiniais gyvūnais yra neteisėta. Laukiniai augalai ir gyvūnai iš dešimčių tūkstančių rūšių sugaunami arba surenkami laukinėje gamtoje, o vėliau teisėtai parduodami kaip maistas, augintiniai, dekoratyviniai augalai, oda, turistiniai papuošalai ir vaistai. Nelegalios prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais pagrindas – didelė ir sparčiai auganti įvairių produktų paklausa visame pasaulyje: tradicinės kinų medicinos ingredientai, egzotiški augintiniai, papuošalai, smulkmenos ir aksesuarai, pavyzdžiui, šachmatų rinkiniai, kailiai ir trofėjai. Prekybą laukine gamta reglamentuoja Jungtinių Tautų Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, kuriai šiuo metu priklauso 170 valstybių narių.

 

Gyvūnų skaičiaus mažėjimas

 

Apskaičiuota, kad vien nedeklaruojama ir nereglamentuojama žuvininkystės prekyba sudaro 4,2–9,5 mlrd. JAV dolerių per metus. Neteisėta prekyba mediena siekia 7 mlrd. JAV dolerių per metus, o neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais – nuo 7,8 iki 10 mlrd. JAV dolerių per metus. Sudėjus šiuos skaičius, visa neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais yra ketvirta pagal dydį neteisėta prekyba pasaulyje po narkotinių medžiagų, žmonių ir suklastotų produktų. Daugeliu atvejų prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais susijusi su tais pačiais tarptautiniais nusikalstamais tinklais, užsiimančiais prekyba narkotikais ir žmonėmis, kurie tokiu būdu tik paįvairina savo pajamų šaltinius.

 

Afrikos dramblių populiacija sumažėjo nuo 12 mln. prieš šimtmetį iki maždaug 350 tūkst. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, 2006–2015 m. nužudyta daugiau nei 100 tūkst. afrikinių dramblių, o brakonieriavimas dėl jų ilčių – pagrindinis šio mažėjimo veiksnys. Įvairių gyvūnus globojančių organizacijų duomenimis, tokiu greičiu žudomi drambliai išnyks per dešimt metų. Pagrindinis iššūkis stabdant prekybą dramblių kaulais – veiksmingos teisėsaugos kontrolės trūkumas prekybos grandinėje iš Afrikos, per tranzito valstybes ir iki galutinių vartotojų. Kai dramblių iltys kerta šalies sieną, beveik neįmanoma atskirti legalias nuo nelegalių. Šiuo metu didžiausia dramblių ilčių kelionės galutinė stotelė Kinija, tačiau JAV taip pat viena didžiausių tokio pobūdžio rinkų pasaulyje.

 

Dėl nelegalios prekybos – galimybė plisti virusams

 

Kiekvieną kartą, kai sugaunamas laukinis gyvūnas, jis didina tikimybę, kad gyvūno pernešami (ne)žinomi virusai ir bakterijos paveiks žmones. Ši rizika didėja, kai laukinis gyvūnas keliauja į nelegalius turgus, kuriuose vyksta ir naminių gyvūnų prekyba, keičia savininkus ar kerta tarptautines sienas. Šie nelegalūs procesai paskatino naujų virusų atmainų, tokių kaip koronavirusas, atsiradimą. Panašūs procesai prisidėjo prie paukščių gripo H5N1, kuris išplito tarpžemyniniu mastu, paveikdamas aprūpinimą maistu, atnešdamas milijardus dolerių ekonominių nuostolių dėl kontrolės priemonių ir sutrikdydamas prekybą žemės ūkio produktais. Daugiau nei 70 % naujų zoonozių, ligų bendrų gyvūnams ir žmonėms, kuriomis užsikrečiama (ne)tiesioginiu būdu, kilę iš laukinių gyvūnų populiacijų.

 

Sparčiai nykstančios gyvūnų rūšys

 

Skujuočiai. Manoma, kad skujuočiai – dažniausiai parduodami žinduoliai. Vien per pastarąjį dešimtmetį laukinėje gamtoje sumedžiota daugiau nei 1 mln. skujuočių, kad patenkintų didėjantį jų mėsos, odų ir žvynų poreikį. Skujuočiai turi mažai gynybos priemonių ir, reaguodami į plėšrūnus ar kitą pavojų, tiesiog susisuka į kamuoliuką.

 

Raganosiai. Pietų Afrikoje per dieną žūsta vidutiniškai trys raganosiai. Sparčiai nyksta dėl didelės jų ragų, dažniausiai naudojamų tradicinėje medicinoje, paklausos. Gamtoje liko tik 3000 Azijos raganosių.

 

Rykliai ir rajos. Kasmet žūsta apie 100 mln. ryklių ir 5000 pelėdinių rajų. Vandenynuose yra daugiau nei 400 ryklių rūšių, tačiau ketvirtadalis jų yra ant išnykimo ribos. Visa tai dėl neteisėtos ir netvarios ryklių pelekų, iš kurių gaminama sriuba, žvejybos. Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynuose sugautos pelėdinės rajos žudomos dėl jų žiaunų, kad patenkintų tradicinės medicinos paklausą.

 

Tigrai ir kitos laukinės katės. Beveik pusei visų laukinių kačių rūšių gresia išnykimas. Tigrai ir kitos laukinės katės paklausios kaip gyvi gyvūnai, odos, kaulų ir kitų dalių bei produktų tiekėjai. Per pastarąjį šimtmetį 97 % laukinių tigrų populiacijos išnyko, o gamtoje liko mažiau nei 4000 tigrų. Iš aštuonių tigro porūšių trys jau išnykę. Likę porūšiai daugiausia naikinami dėl tradicinėje medicinoje naudojamų kaulų ir kitų kūno dalių, kurios neva veikia kaip afrodiziakas ir gydo. Nuo 1980 m. gepardų populiacija Afrikoje sumažėjo apie 90 %, o Azijoje liko tik apie 200. Gepardai gaudomi dėl didelio Artimuosiuose Rytuose gyvenančiųjų poreikio turėti juos kaip augintinius.

 

Vėžliai. Jūriniai vėžliai gyvuoja daugiau nei 100 mln. metų. Brakonieriai juos žudo dėl kiaušinių, mėsos, odos ir kiautų. Kai kuriose pasaulio vietose kiaušiniai laikomi ypatingu delikatesu ir tikima, kad veikia kaip afrodiziakas.

 

Paukščiai. Paukščiai giesmininkai parduodami kaip naminiai gyvūnai arba dainavimo konkursams, populiariems Azijoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje. Šalmuotieji ragasnapiai, daugiausia aptinkami Indonezijoje, Borneo ir Tailande, turi raudoną snapą, kuris dar vadinamas raudonuoju dramblio kaulu, kuriuo nelegaliai prekiaujama papuošalų ir kitų niekučių gamybai. Gaudomi ir dėl uodegos plunksnų.

 

Autorius Monika Budnikienė