Įsivaizduokite vyriškį, apimtą seksualinės aistros, kuris trokšta fizinės meilės, tačiau… negali. Ir ne dėl to, kad jį pakirtusi liga, bet todėl, kad neturi vyriško pasididžiavimo! Tas žmogus – eunuchas, kitaip tariant, haremą prižiūrintis kastratas. Eunuchai dažnai įgydavo valdovų palankumą, tapdavo jų patikėtiniais ir užimdavo aukštus postus.

 

eunuchai

Žiauriau nebūna…

 

Vienas kinų imperatorius paskyrė eunuchą Gao Liši savo rūmų saugumo tarnybos viršininku. Kartą imperatorius įsakė jam nubausti budistų vienuolius. Eunuchas liepė kastruoti vienuolius, vėliau išvirti jų genitalijas ir sumaitinti jas vienuolėms. Budelis taip įsisiautėjo, kad vienuoles taip pat ištiko panaši dalia: joms buvo nukirstos krūtys ir patiektos kastruotiesiems. Vėliau ant vargšelių akių buvo dedami maišeliai su negesintomis kalkėmis, traiškomi pirštai, jų apnuoginti kūnai buvo apsukti tuščiaviduriais vamzdžiais, į kuriuos piltas verdantis vanduo…

 

Po eunucho Gao Liši mirties jo hareme liko per 500 sugulovių ir unikali sekso priemonių kolekcija.

 

Kaip, kodėl ir kam?

 

Dažnai eunuchais būdavo tampama ir savo noru. Dauguma skurdą kentusių šeimų, norėjusių geresnės dalios savo sūnums, juos atiduodavo į šią tarnybą.

 

Kastracija Senovės Kinijoje tarnavo ir kaip bausmė, tačiau eunuchų kasta pasipildydavo ne tik nusikaltėliais – kastruodavo ir priešų kareivius, paimtus į nelaisvę.

 

Egzistavo trys kastravimo būdai. Pirmas – visiška kastracija, kai vyras netekdavo ir penio, ir kiaušinėlių. Antras – kai būdavo nupjaunamas tik penis, ir trečias – tik kiaušinėliai. Po visiškos kastracijos užsitraukus žaizdoms į ertmę būdavo įstatomas metalinis arba bambukinis vamzdelis šlapinimuisi. Tokio prietaiso reikėdavo ir tada, kai būdavo nupjaunamas tik penis – neretai kastruotieji pajusdavo seksualinį geismą, ir pro vamzdelį ištekėdavo sperma. Vėliau buvo sukurti dirbtiniai peniai iš kaučiuko.

 

XIX a. pabaigoje vienas anglų mokslininkas gana išsamiai aprašė, kokias kančias per operaciją patirdavo eunuchas: „Apatinė pilvo dalis ir viršutinė šlaunų dalis stipriai sutvarstomos, kad būtų išvengta kraujavimo. Vėliau lytiniai organai tris kartus plaunami vandeniu su pipirais ir nupjaunami nedideliu kreivu peiliu, primenančiu pjautuvą. Baigus operaciją, žaizda pridengiama šaltame vandenyje suvilgytu popieriumi ir kruopščiai aprišama. Dviejų žmonių už parankių prilaikomas eunuchas verčiamas 2–3 valandas vaikščioti po kambarį, po to jam leidžiama atsigulti, tačiau tris dienas neduodama gerti. Ketvirtą dieną nuimamas tvarstis, ir pagaliau vargšelis gali nusišlapinti. Jeigu jam pavyksta, vadinasi, pavojus gyvybei negresia, jeigu ne – eunuchas būna pasmerktas mirčiai, nes jo šlapimtakiai užako.

 

Prancūzų rašytojas Šarlis de Monteskjė pateikia vieno eunucho pasakojimą: „Pradėjau tarnauti tokioje vietoje, kurioje viskas priminė mano netektį. Kiekvieną minutę jaučiau jaudulį, tūkstančiai gamtos grožybių atsiverdavo prieš mane, atrodytų, tik tam, kad pastūmėtų mane į dar gilesnę neviltį… Kaskart lydėdamas moterį į savo pono guolį, kiekvieną sykį ją nurenginėdamas jausdavau tokį įtūžį širdyje ir tokį beviltiškumą sieloje. Atsimenu, kaip vieną kartą sodindamas moterį į vonią taip susijaudinau, kad išdrįsau ranka paliesti tam tikrą jos kūno vietelę… Atsipeikėjęs pagalvojau, kad man atėjo paskutinioji. Tačiau man pasisekė, aš išvengiau žiauriausios bausmės“.

 

Fizinė meilė įmanoma?

 

Dauguma eunuchų ne tik tuokdavosi, bet ir gyvendavo lytinį gyvenimą. Tai įvyko po to, kai buvo sukurti dirbtiniai peniai. Yra išlikę eunucho žmonos prisiminimų apie žiaurią grėsmę, sklidusią iš jos vyro tuo metu, kai jis bandydavo pasiekti orgazmą. Moteriai tekdavo laikyti priešais vargšelį pagalvę, kurią šis kandžiodavo ir plėšydavo į gabalus, stengdamasis pasiekti savo tikslą, antraip jos pečiai ir krūtinė būtų sudraskyti iki kraujo…

 

„Kvailas“ tikėjimas

 

Eunuchai tikėjo, kad nuolat santykiaujant lytiniai organai atauga. Vedusieji užsiiminėjo seksu su žmonomis, kiti naudodavosi haremu. Tiesa, tai būdavo gana rizikinga ir galėdavo baigtis mirtimi. Todėl dauguma eunuchų stengdavosi sustiprinti savo padėtį rūmuose ir užgrobti valdžią. Jie nepretendavo į sostą, tik mėgindavo užimti ministrų postus, nevengdami gudrybių, melo, intrigų ir sąmokslų. Kastruotųjų įtaka ir jų balsas sprendžiant valstybinius klausimus ypač pasireiškė Kiniją valdant imperatoriui Cian Luniui ir tęsėsi iki kinų monarchijos žlugimo. Šis imperatorius ypač domėjosi literatūra ir dailiaisiais menais. Valstybės reikalai pamažu perėjo į eunuchų rankas, kurie perėmė didikų gyvenimo įpročius. Kastratai, tapę šalies šeimininkais, įgijo didžiulę galią ir sukaupė begalė turtų.

 

Jiems liko tik susigrąžinti tai, kas buvo prarasta visam gyvenimui. Dabar ne eunuchai aptarnaudavo haremus, o haremai – eunuchus. Pastarieji pasinėrė į meilės žaidimus tikėdami, kad tai padės susigrąžinti lytinius organus.

 

Nelaimingieji išbandydavo visus įmanomus ir neįmanomus būdus. Pavyzdžiui, iš nekaltų mergelių menstruacinio kraujo gamindavo tepalus, kuriuos kruopščiai įtrindavo į buvusios žaizdos randus. Pasitelkdavo ir kitus ne mažiau egzotiškus komponentus: žmogaus kepenis, placentą ir spermą. Kai kurie eunuchai reikalaudavo žmogaus smegenų. Vyriausieji eunuchai įsakydavo budeliams nukirsti žmogui galvą, ją suskaldyti ir pristatyti smegenis. Eunuchas Li Go nesišlykštėdavo ir žmogaus kraujo. Pasak tuo metu sklidusių gandų, asmuo, geriantis žmogaus kraują, tampa nematomas. Tačiau priešai apkaltino Li Go, kad, būdamas nematomas, lankąs imperatoriaus suguloves. Be to, ant moterų kūnų, kurios ištisus mėnesius nesilankydavo valdovo guolyje, buvo aptikta įkandimų, mėlynių ir kitų vyriškos aistros žymių. Eunuchą Li Go ištiko baisi mirtis, jis buvo sukapotas į gabalus.

 

Ataugantys peniai?

 

Dauguma imperatorių tikėjo, kad stebuklas įmanomas: eunuchai nustoja būti eunuchais. Tad valdovai dažnai imdavosi visų įmanomų atsargumo priemonių. Pavyzdžiui, rūmų gydytojams įsakydavo pakartotinai kastruoti eunuchus. Įdomi istorija nutiko eunuchui Van Ju, ėjusiam vyriausiojo eunucho pareigas imperatoriaus Cian Lunio rūmuose. Eunuchas taip tikėjo savo galybe, kad susipyko su vyriausiuoju ministru. Pastarasis sugalvojo jį nubausti ir pranešė imperatoriui, kad eunuchai taip laisvai elgiasi haremuose, jog jiems pradėjo ataugti peniai, ir dabar jie pradėjo kėsintis į švenčiausią dalyką – paties imperatoriaus suguloves. Tada Cian Lunis įsakė skundikui kruopščiai ištyrinėti padėtį. Imperatoriui buvo pranešta, kad eunuchams iš tikrųjų „šis tas“ auga. Cian Lunis įsakė nedelsiant atlikti pakartotines kastravimo operacijas. Žinoma, pirmas žiauriai procedūrai buvo pasmerktas vyriausiasis eunuchas Van Ju…