Lietuviai nuo seno žinojo, kad vertingos yra ne tik daržovės, kurios auginamos daržuose, tačiau ir įvairios tiesiog pievose augančios gėlės. Natūralumo šalininkams, ieškantiems, kuo papildyti savo mitybą, ir tiems, kurie dar tik pradeda domėtis sveika gyvensena, naudinga žinoti, kokius turtus slepia paprastos lietuviškos gėlės ir netgi piktžolės.

 

Dilgėlės – skausmui malšinti

 

Nors sunku patikėti, tačiau dilgėlėse gausu vitaminų ir žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: baltymų, vitaminų A, B, C, D, E, K, kalcio, geležies, magnio, kalio, jodo ir kt. Jų prisibijoma dėl nemalonaus deginančio pojūčio, kuris atsiranda netyčia prisilietus prie lapų arba stiebų. Tačiau būtent tokiu būdu senoliai gydydavo skausmą – nudilginimas buvo laikomas veiksminga priemone nuskausminti sumuštą arba sužeistą vietą. Be to, dilgėlės valo kraują, todėl oda šyla, ir skausmas atlėgsta.

 

Geriausiai žinoma ir vertinama dilgėlių arbata, kuri reguliuoja virškinimą, malšina inkstų, kepenų skausmus. Dilgėlių lapuose apstu histamino, todėl arbata švelnina astmos, šienligės ir sinusų simptomus. Ji naudojama ir kaip organizmo valymo bei plaukų stiprinimo priemonė.

 

Ne ką mažiau naudinga ir dilgėlių sriuba. Labiausiai tinka jauni ir, žinoma, švieži ūgliai. Dilgėlių sriuboje gausu vitaminų ir mineralų, o skonis primena agurkus arba špinatus.

   

Kiaulpienės – maistui gardinti

 

Kiaulpienės vejų prižiūrėtojų ne itin mėgstamos – nupjautos jos greitai atauga, labai lengvai dauginasi ir kai kuriems yra tiesiog negražios. Tačiau kas yra girdėjęs apie kiaulpienių vyną arba medų, o jeigu dar ir ragavęs, tai žino, koks tai neapsakomas skonis.

 

Naudingiausia skinti ir naudoti jaunus kiaulpienių žiedus ir lapelius, nes tuomet jų skonis būna švelnesnis. Kiaulpienės turi daug vertingų medžiagų – vitaminų A, C, K, magnio, geležies, kalcio ir kt. Jomis galima pagardinti salotas, troškinius, mėsos patiekalus ir pan.

 

Kiaulpienių lapų salotos

 

100 g kiaulpienių lapų

Kiaušinis

2 ridikėliai

Ryšelis svogūnų laiškų

Šaukštas majonezo, aliejaus arba grietinės

Druskos pagal skonį

 

Kiaulpienių lapus laikyti pasūdytame vandenyje apie 30 min. Tada juos, kietai virtą kiaušinį, ridikėlius, svogūnus susmulkinti ir pabarstyti druska. Salotas pagardinti majonezu, aliejumi arba grietine.

   

Medetkos – jaunystei susigrąžinti

 

Darželyje jos išsiskiria sodria oranžine spalva ir akis džiugina gana ilgai – žydi nuo birželio iki spalio mėn. Tad nuo senų laikų skinami ir džiovinami medetkų žiedai. Jie ypač vertinami dėl gydomųjų savybių.

 

Medetkų arbata stiprina imunitetą, malšina menstruacijų skausmus, skatina žaizdų gijimą, kolageno sintezę, o tai padeda išvengti ankstyvo raukšlių atsiradimo.

 

Be to, medetkos dažnai naudojamos maistui papuošti. Tačiau žiedlapiai gali būti ir puikus prieskonis – tiesa, pasižymintis šiek tiek kartoku skoniu. Jie gali pakeisti šafraną, naudojamą ryžiams pagardinti, taip pat yra dedami į sriubas, salotas, kad suteiktų savitą spalvą ir skonį.

   

Čiobreliai – nuo peršalimo

 

Čiobreliai dažniausiai naudojami žiemą, kai dažnai užklumpa peršalimo ligos ir kosulys. Pagardinta medumi čiobrelių arbata yra natūrali pagalbos priemonė.

 

Senovės Egipte čiobreliai buvo naudojami kaip balzamavimo medžiaga, graikams patiko šio augalo aromatinės savybės, tad jis tapo sudedamoji smilkalų dalis. O viduramžiais čiobreliai įgijo drąsos ir susižavėjimo simboliką.

 

Be vitaminų ir mineralinių medžiagų, čiobreliai turi ir iki 3 % eterinių aliejų. Kulinarijoje jie naudojami tiek švieži, tiek ir džiovinti. Šis augalas puikiai tinka makaronams, omletams, pupelių patiekalams, žuviai, sriuboms gardinti.

   

Rožės – meilės gėlės

 

Pasak mokslininkų, rožių istorija yra labai sena – randama fosilijų, kurių amžius siekia 30 mln. metų. Nepaisant to, pirmieji Europoje auginti rožes pradėjo graikai. O romėnai gali prisiimti nuopelnus už tai, jog jas pavertė grožio, jausmingumo ir meilės simboliu. Galbūt todėl sunku įsivaizduoti, kad tokią romantikos šydu apgaubtą gėlę galima valgyti! Ir vis dėlto, iš rožių žiedlapių galima pasigaminti nemažai saldžių desertų.

   

Rožių žiedlapių uogienė

 

300 g rožių žiedlapių

Stiklinė vandens

50 ml degtinės

300 g cukraus

 

Žiedlapius nuplauti po tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. 150 g žiedlapių supilti į vandenį ir virti ant silpnos ugnies 6–7 min. Po to supilti likusius žiedlapius, įberti cukrų ir virti ant silpnos ugnies dar apie 20 min. Tada supilti degtinę. Uogienę supilstyti į iškaitintus stiklainius ir sandariai uždaryti.

 

Gysločiai – tonizuoja

 

Tai žali dideli lapai, kurie stabdo kraujavimą. Nepaisant to, kad gysločiai pasižymi tonizuojančiomis, apetitą skatinančiomis ir įvairias ligas gydančiomis savybėmis, jie laikomi piktžolėmis.

 

Kad ir kaip šis augalas būtų vertinamas, jo maistingumas niekam nekelia abejonių. Visų pirma gysločių lapai yra rauginami, tik po to naudojami salotoms, sultiniams, kotletams ir kitiems patiekalams gardinti.

   

Gysločių lapų sriuba

 

500 ml mėsos sultinio

2 bulvės

Morka

Svogūnas

100 g gysločių lapų

Druskos, grietinės, petražolių pagal skonį

 

Bulves, morką, svogūną susmulkinti ir suberti į sultinį. Sriubą virti apie 20 min. Tada suberti smulkintus gysločių lapus, druską ir petražoles. Virti dar 3–5 min. Patiekti pagardinus grietine.