Pirmosios vandens pypkės arba kaljanai atsirado XV amžiuje Persijoje ir Indijoje. Ilgą laiką jie buvo populiarūs Viduriniuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje: Egipte, Indijoje, Pakistane, Persijoje, Saudo Arabijoje, Sirijoje ir kitose šalyse. Palyginti neseniai vandens pypkių rūkymo ritualas išpopuliarėjo Vakarų pasaulyje. Mados neaplenkė ir Lietuvos. Dažnai manoma, kad šios pypkės yra sveikesnė alternatyva tabakui. Tai netiesa!

 

Deja, vyraujanti nuomonė, kad kaljano mišinyje nėra dervų ir kitų toksinių medžiagų, esančių cigaretėse, todėl esą galima jį rūkyti dideliais kiekiais, be jokių pasekmių, yra neteisinga. Rytietiškas kaljano rūkymas labiau kenkia nei cigarečių rūkymas. Medicininiame žurnale „Respiratory Medicine“ rašyta, kad kaljano poveikis prilysta 100 cigarečių.

 

Be dervos ir nikotino tabake taip pat yra ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios gali sukelti vėžį, todėl kaljanas yra toks pat, ar net daugiau pavojingas nei įprasti rūkalai. Tabako kenksmingų medžiagų skiedimas vandeniu nepadaro jo mažiau žalingu sveikatai. Rūkant vandens pypkę atrodo, kad poveikis silpnesnis, nes kaljano dūmas yra vėsesnis ir drėgnesnis.

 

Kaip ir cigaretėse, vandens pypkės tabake yra daug toksiškų medžiagų: švino, nikelio, arseno. „Nekaltoje“ vandens pypkėje yra net 36 kartus daugiau dervų ir 15 kartų daugiau anglies monoksido nei įprastuose rūkaluose. Kaip ir rūkant cigaretes, taip ir vandens pypkę gali išsivystyti priklausomybė.

 

Kito tyrimo metu kaljaną rūkančių asmenų šlapime buvo rasta medžiagų, kurios gali pažeisti nervų sistemą, gerklę, akis, raudonąsias kraujo ląsteles ir nosį. Kai kuriais atvejais medžiagų kiekis buvo net didesnis nei rūkančiųjų cigaretes.

 

Vandens pypkės yra tokios pavojingos sveikatai, nes rūkymo ritualas yra labai ilgas (20 – 80 minučių). Kuo ilgesnis rūkymo procesas, tuo daugiau dūmų įkvepiama į plaučius. Surūkius cigaretę įkvepiama 50 – 100 ml dūmų, o kaljaną – net iki 90000 ml (tai reiškia, kad žala organizmui yra tokia, kokia būtų po 100 cigarečių).