Minimalistinis gyvenimo būdas vis labiau populiarėja. Visame pasaulyje žmonės perka mažiau daiktų ir stengiasi save apsupti tik reikalingiausiais interjero akcentais. Kodėl minimalizmas tapo toks mėgstamas? Kuo ši filosofija naudinga sveikatai ir gerovei?

 

Girl,In,A,Beige,Jacket,Fashion,On,A,White,Background

Senovės romėnų išmintis

 

Nors gali atrodyti kitaip, minimalistinis gyvenimo būdas nėra nauja sąvoka. Jo šaknys slypi dar senovės Romoje ir Graikijoje. Tikru minimalistu buvo romėnų filosofas Seneka. Mat tikėjo, kad daiktai tik trukdo pajusti tikrąją laimę ir pasitenkinimą gyvenimu. Vienas garsiausių jo posakių byloja: kol neatsisakome daiktų, tol nesuprantame, kokie jie iš tikrųjų nereikalingi. Galiausiai suvokiame, kad daiktus naudojome ne dėl to, jog mums jų reikėjo, bet todėl, kad juos turėjome. Modernus minimalizmas įkvėpimo sėmėsi ir iš budizmo. Ši filosofija atsirado Indijoje V–VI amžių sandūroje. Vėliau paplito Kinijoje, Tibete, Korėjoje, Japonijoje ir galiausiai Vakaruose. Budizmas moko, kad laimės paslaptis – paprastumas ir asketiškumas. Taip pat skatina išgyventi šią akimirką ir nesikankinti dėl praeities ar ateities. Buda sakė: „Kuo mažiau turto turi, tuo mažiau yra dėl ko jaudintis.“ Minimalizmas buvo populiarus ir renesanso epochoje. Net laikytas aukščiausia grožio ir elegancijos išraiška. Vis dėlto visuotinio populiarumo ši filosofija sulaukė tik XX a. antroje pusėje, kai ją išpopuliarino rašytojai, architektai, dizaineriai. Viena svarbiausių modernaus minimalizmo pranašių tapo japonė rašytoja Marie Kondo. 2011 m. jos knyga „Tvarkingų namų stebuklas“ tapo tikra minimalistų biblija.

 

Nėra vieno aiškaus minimalizmo apibrėžimo, visi jį suvokia skirtingai. Visgi pagrindinis šios filosofijos principas – susikoncentravimas į tai, kas iš tikrųjų svarbu. Tad namuose paliekami tik tie daiktai, kurių tikrai reikia, kurie mus daro laimingus ir atlieka svarbią funkciją. Kitaip sakant, minimalizmas – tai savanoriškas pasirinkimas gyventi kokybiškiau turint mažiau. Kartais klaidingai galvojama, kad tapus minimalistu keliones į madingas drabužių ar kosmetikos parduotuves teks pamiršti. Tačiau iš tikrųjų apsipirkinėti niekas nedraudžia. Tiesiog perkama apgalvotai, vengiama spontaniškų veiksmų. Kita vertus, esama ir tokių minimalistų, kurie stengiasi nepirkti nieko naujo ir nesukurti paklausos. Todėl renkasi jau naudotus daiktus. Vis dėlto nėra vienos taisyklės, kaip būti minimalistu. Vieni neperka nieko naujo, o kiti tai daro apgalvotai. Nuo kiekvieno individo priklausys ir namuose reikalingi daiktai. Minimalisto fotografo būstas ir kasdienybė atrodys vienaip, o minimalistės darželio auklėtojos – jau kitaip. Svarbiausia – rasti tai, kas tinka būtent jums.

 

Švarūs namai, švari galva 

 

Svarstantys apie minimalistinį gyvenimo būdą iš pradžių turėtų įvertinti supančius daiktus. Paklauskite savęs trijų klausimų: „Ar aš tai naudoju?“, „Ar man tai patinka, teikia džiaugsmą?“, „Ar man to reikia?“ Jei daikto nenaudojate, jis neteikia gerų emocijų, neverta užgriozdinti namų. Dauguma supančių daiktų jums patinka ir atlieka aiškią funkciją? Tuomet puiku. Minimalizmas nereiškia gyventi būste baltomis tuščiomis sienomis. Be abejonės, galima turėti ir daugiau daiktų. Svarbiausia, kad būtų naudojami ir reikalingi. Problema ta, kad nemažai namuose kaupiamų daiktų tokie greičiausiai nėra. Esame įpratę nuolat pirkti, nes šiuolaikinė visuomenė įtikino, kad kuo daugiau daiktų turėsime, tuo būsime vertingesni. Apsipirkinėjimas tapo tam tikra terapija. Tikriausiai pastebėjote, kad kamuojant blogai nuotaikai taip ir norisi apsilankyti prekybos centre, save pradžiuginti mielu niekučiu. Atsispyrus šiai pagundai ne tik sutaupoma lėšų, bet ir išvengiama užgriozdinto būsto. Keliaujant apsipirkti patariama rinktis kiek brangesnius, aukštesnės kokybės daiktus. Kokybiški džinsai ar paltas tarnaus ne vienus metus. O greitosios mados gaminius teks keisti kiekvieną sezoną. Tad išleisite daugiau pinigų.

 

Minimalizmo filosofija moko ne tik atsisakyti nereikalingų daiktų. Taip pat svarbu nauju žvilgsniu pažvelgti į supančius žmones, išsigryninti asmeninius poreikius ir suprasti, kas iš tikrųjų patinka. Kasdienybėje dažnai supa toksiški, gyvenimą nuodijantys asmenys. Verta pamąstyti apie tuos, kurie tik skaudina ir naudojasi, o mainais nieko neduoda. Minimalizmas skelbia: jau geriau mažiau, bet tikrų draugų, nei gausybė būtį kartinančių pažįstamų. Stenkitės daugiau bendrauti su tais, kurie įkvepia, palaiko, pradžiugina. O toksiškiems nebijokite ištarti „sudie“.

 

Nepamirškite palaikyti informacinės higienos. Žinoma, karščiausias naujienas sekti svarbu. Tačiau prasta mintis socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose mirkti visą dieną. Skirkite naujienų apžvalgai tam tikrą laiko tarpą, o tuomet internetą tiesiog išjunkite. Kaip namus apkrauname daiktais, taip mintis – betiksle informacija. Todėl labai svarbu tvarkos laikytis visur.

 

Mažiau streso, storesnė piniginė 

 

Minimalistinis gyvenimo būdas turi išties nemažai privalumų. Visų pirma, jis taupo laiką ir energiją. Mažiau daiktų – mažiau laiko, praleisto tvarkantis. Argi ne? Be to, moksliškai įrodyta, kad netgi mažina stresą ir nerimą. 2009 m. atlikta studija parodė, kad daiktais užgriozdinti namai smarkiai didina streso hormono kortizolio gamybą. Išsilaisvindami nuo daiktų, išlaisviname ne tik būstą, bet ir protą. Namuose atsiranda daugiau erdvės, jie atrodo švaresni, šviesesni ir didesni. O tai psichiką nuteikia itin palankiai. Žinoma, nepirkdami nereikalingų daiktų, pradžiuginame ir piniginę. Tyrėjų teigimu, vidutinis amerikietis per metus nereikalingiems pirkiniams išleidžia net 18 000 dolerių! Ar galite įsivaizduoti? Už tokią sumą galima atlikti seniai reikalingą remontą, pakeliauti ar įsigyti tai, ko tikrai reikia. Atsikračius įpročio spontaniškai pirkti, liks daugiau lėšų investuoti į patirtis, save ir šeimos narius.

 

Pasak sociologų, egzistuoja ne viena priežastis, kodėl šiuolaikiniai žmonės taip pamėgo minimalistinį gyvenimo būdą. Ši filosofija ypač išpopuliarėjo prasidėjus pandemijai, kai nemažai asmenų negalėjo dirbti. Taupant lėšas atsisakyta nebūtinų pirkinių. O vėliau suvokta, kad viso to nė nereikia. Tie, kurie per visuotinį karantiną nesusidūrė su finansiniais iššūkiais, vis vien atprato nuo naujų daiktų. Juk kam reikia dar vienos suknelės ar lūpų dažų, kai negali niekur iškišti nosies? Tačiau pandemija ir ją sekę karantinai nėra vienintelės priežastys, kodėl šiandien minimalizmas toks pamėgtas. Ekspertų teigimu, šiuolaikiniai žmonės apskritai labiau ieško tikrųjų vertybių ir nusigręžia nuo materializmo. Labiau vertina ne apčiuopiamus daiktus, o patirtis. Todėl mieliau leidžia pinigus kelionėms, apsilankymui kine ar gerame restorane, o ne dar vienai palaidinei. Vidutinis namų ūkis turi apie 300 000 daiktų. Paskendę tokioje gausybėje žmonės patys nebenori daugiau pirkti.

 

Svarbu ir rūpintis aplinkosauga. Klimato kaitos kontekste visuomenė supranta, kad vartojimą mažinti tiesiog būtina. Įtakos turi ir pasaulyje vis labiau populiarėjanti japonų kultūra. Istoriškai Japonija niekada neturėjo daug natūralių išteklių. Tad čia išsivystė paprastumo, švaros ir minimalizmo kupina kultūra, kurią galiausiai pamėgo ir Vakarai. Japoniškas terminas „wabi-sabi“ nusako gyvenimo būdą, kai rūpinamasi turimais daiktais tol, kol jie natūraliai tampa netinkami naudoti. Ši idėja sužavėjo Vakarų dizainerius ir architektus, kurie tiesiog dievina nuosaikų Japandi stilių. Kaip žinia, švedai, danai ir norvegai taip pat vertina asketiškumą ir paprastumą. Skandinaviškas dizainas jau seniai žavi kuklumu ir atsigręžimu į gamtą. Japonų ir skandinavų dizainui įžengus į pasaulinę rinką, minimalizmas tapo populiarus kaip niekad.

 

Išsilaisvinti iš materializmo 

 

29-erių Lina su sužadėtiniu nekantravo apsigyventi naujuose namuose. Sykiu moteris nerimavo dėl laukiančio kraustymosi. Kiek laiko užtruks visų daiktų pervežimas? Kaip reikės supakuoti? Ar jie apskritai tilps naujame būste? Juk butas nedidelis. Lina nusprendė pradžiai atsivežti tik keletą svarbiausių daiktų ir drabužių. Kitą mantą laikinai paliko tėvų namuose. Įsikūrusi su sužadėtiniu, moteris gana greitai suprato, kad nemažos dalies paliktų daiktų jai nė nereikia. Apsilankiusi tėvų namuose kruopščiai peržiūrėjo savo turtą. Paaiškėjo, kad pusės drabužinės turinio Lina nevilkėjo jau porą metų. Jai taip pat nereikia tokios gausybės papuošalų, rankinių, arbatos puodelių, įvairių niekučių. Nereikalingus daiktus Lina suskirstė į dėžes – kas jau netinkama naudoti, ko galbūt norėtų seserys ar draugės, ką galima padovanoti ar parduoti? Į naujuosius namus Lina atsivežė tik nedidelę dalį ankstesnio gyvenimo daiktų. Jos pavyzdžiu pasekė ir mylimasis. Tad šiandien pora džiaugiasi erdviais ir šviesiais namais.

 

„Galiu pripažinti, kad tapau visiška minimaliste. Persikraustymas man padėjo suvokti, kiek daug šlamšto metų metus kaupiau. Tų daiktų visiškai nenaudojau, bet leidau jiems užimti vietą namuose ir rinkti dulkes. Šiandien perku tik tai, ko tikrai reikia, renkuosi kokybiškus drabužius ir interjero detales. Naujoji gyvenimo filosofija man padėjo susitvarkyti ir galvoje tvyrojusį chaosą. Nutraukiau ryšius su pora manipuliuojančių bičiulių, išėjau iš nemėgstamo darbo. Gyvenu taip, kaip noriu, džiaugiuosi švaria galva ir gera nuotaika. Neįtikėtina, kad tokią pokyčių grandinę paskatino sprendimas atsisakyti keleto dėžių nereikalingų daiktų“, – sako ji.

 

Panaši ir 35-erių Emos istorija. Moteris nuo pat vaikystės mėgo ką nors kolekcionuoti. Paauglystėje rinko spalvingus atvirukus ir metalinius ženkliukus. Vėliau sekė apyrankių iš medinių karoliukų ir tušinukų su juokingais užrašais eilė. Įvairūs mažmožiai nebetilpo į spintas ir lentynas, tad Ema juos laikydavo daiktadėžėse. „Vieną dieną supratau, kad neturiu kur pakabinti suknelės ir susidėti skaitomų knygų. Visą vietą namuose užima neaišku kokią funkciją atliekantys daiktai. Pasiryžau viską ištraukti iš spintų ir dėžių bei atidžiai peržiūrėti. Savo nuostabai, suvokiau, kad daugumos namuose laikomo turto man visiškai nereikia. Atvirkščiai – šie daiktai kelia stresą, užima vietą, trukdo palaikyti švarą bei tvarką. Sukroviau į dėžes ir išnešiau į garažą. Namuose kaipmat tapo erdviau, aplankė laisvės pojūtis. Keletą mėnesių palaikiau dėžes garaže, svarstydama, ką daryti. Tačiau jos taip ir nebegrįžo į namus. Dalį daiktų išdalinau, dalį atidaviau perdirbti. Įdomiausia tai, kad atradau daugybę smulkmenų, kurios nekelia jokių jausmų, visai nereikalingos, bet užima vietą namuose. Pavyzdžiui, krūvelė susitrynusių senų atvirukų, nerašantys tušinukai ar išaugti megztiniai. Kodėl juos laikiau tiek metų?“, – stebisi ji.

 

Ema visiems pataria reguliariai vykdyti generalinę spintų patikrą. Didelė tikimybė, kad atrasite tokių daiktų, kurių nė nežinojote turį. Šios smulkmenos kaupiamos namuose, sukurdamos tikrą netvarką, bet nekelia gerų emocijų, tik renka dulkes. Vis vien gaila išmesti senus atvirukus ar suplyšusius marškinėlius? Nufotografuokite juos. Taip išsaugosite prisiminimą.

 

Minimalizmas – kiekvienam 

 

Tačiau ar minimalizmas išties tinka visiems? Juk kai kurie dievina bohemišką interjero stilių su stilingai ant kavos staliuko išmėtytais žurnalais ir žaviomis dekoratyvinėmis statulėlėmis. Minimalistinio gyvenimo gerbėjai tikina – šią filosofiją išties verta prisijaukinti kiekvienam. Tik nereikia žvelgti stereotipiškai. Nebūtina išmesti visų daiktų. Svarbiausia – atsisakyti to, kas kelia stresą ir neleidžia jaustis laisvai. Vieniems galbūt labiau patiks visiškas skandinaviškas minimalizmas. O kitiems gal užteks atsisakyti vos kelių nereikalingų atributų. Šios filosofijos esmė – pirkti apgalvotai ir namus išlaisvinti nuo šlamšto. Minimalizmas jokiu būdu nereiškia, kad nuo šiol nebus galima turėti gražių daiktų. Ši filosofija tiesiog skatina sustoti ir pagalvoti – ar tikrai būtina kiekvieną sezoną atnaujinti rankinių kolekciją? Galbūt užteks vieno, bet kokybiško aksesuaro? Atsigręžkite į save ir pamąstykite – ką perkate dėl to, kad jums to reikia? O ką dėl visuomenės spaudimo turėti kuo daugiau?

 

Nepamirškite, kad minimalizmas apima ne tik interjero sprendimus, bet ir kitas gyvenimo sritis. Tad verta būti atidesniems savo poreikiams ir norams, stengtis apsupti save įkvepiančiais ir motyvuojančiais žmonėmis. Nutraukite ryšius su piktais, toksiškais aplinkiniais. Na ir kas, kad su bičiule bendraujate nuo vaikystės, jei ji tik skaudina ir manipuliuoja? Šių santykių saugoti tikrai neverta.