Naudingiausia iš visų – žalioji arbata

Sveikatos priežiūros specialistai, mitybos ekspertai, net sporto treneriai ragina dažniau mėgautis kokybiška žaliąja arbata. Mat tai ne tik aromatingas gėrimas, bet ir ligų prevencijos priemonė. Nors europiečiai žaliąją arbatą gurkšnoja jau ne vieną amžių, o Rytų šalyse šis puikus gėrimas plačiai naudojamas netradicinėje medicinoje, mokslininkai vis dar mėgina atskleisti jos tikrąsias savybes.

Atsiradimo legenda

Žalioji arbata pradėta vartoti pirmiau nei kitos rūšys. Jei ne atsitiktinumas, šis stebuklas pasauliui tikriausiai taip ir liktų nežinomas. Legenda byloja, kad bene populiariausias gėrimas pasaulyje atrastas 2737 m. pr. Kr., kai kinų imperatorius Shen Nungas medituodamas leido laiką sode, o į verdantį vandenį nukritę keli arbatkrūmio lapeliai suteikė jam nuostabų kvapą ir skonį. III a. arbata tapo mėgstamu Kinijos imperatoriškosios šeimos gėrimu, po truputį prasiskynusiu kelią ir į paprastų žmonių namus. VIII a. keliaujantys budistų vienuoliai atgabeno ją į Japoniją, tačiau čia paplito tik XII a. XVI a. arbata prekybiniais laivais atgabenta į Europą ir šiame žemyne iškart išpopuliarėjo, ypač Jungtinėje Karalystėje, kurioje be popiečio arbatos puodelio neįsivaizduojama nė viena diena. Apie 1800-uosius šioje šalyje suvartodavo maždaug 12 tūkst. tonų arbatos per metus – didžiąją jos dalį sudarė būtent fermentuota žalioji arbata. Visgi skirtingose pasaulio šalyse mėgstama skirtingos rūšies arbata. Japonijoje itin populiari mačia – smulkiai sumalta žalioji arbata. Būtent šios arbatos paruošimas ir gėrimas lydimas ypatingų tradicijų bei ritualų. Arbatos gėrimas Indijoje irgi turi senas tradicijas. Viena populiariausių šioje šalyje masala chai arbata gaminama iš stiprios juodosios arbatos, gardintos cinamonu, muskatu, gvazdikėliais ir imbieru. O Didžiojoje Britanijoje dažniausiai geriama pienu ir cukrumi skaninta juodoji arbata.

Kuo skiriasi nuo juodosios?

Žaliosios ir juodosios arbatos lapeliai skinami nuo to paties Pietryčių Azijoje augančio arbatkrūmio. Skiriasi tik tuo, kaip apdirbami: žalioji trumpiau džiovinama ir mažiau fermentuojama, be to, prieš fermentacijos procesą dar papildomai apdorojama garais, kurie leidžia išsaugoti natūralią spalvą ir išskirtinį aromatą. Pirmasis arbatos puodelis buvo paruoštas iš niekaip neapdorotų lapelių. Žalioji arbata turi ne tik ilgiausią istoriją, bet ir šimtmečius nepakitusį gamybos procesą. Daugelyje šalių derlius vis dar nuimamas rankomis, o patyręs arbatos rinkėjas per dieną surenka žaliavos maždaug 14 tūkst. puodelių arbatos. Lapeliai dažnai džiovinami tiesiog lauke, rūpestingai perrenkami prieš supakuojant. Tik gerokai vėliau žmonių smalsumas paskatino ieškoti būdų ne tik sustiprinti gėrimo aromatą, tačiau ir ilgiau išlaikyti lapelius tinkamus naudoti. Juk prieš šimtmečius arbata iš vieno žemyno į kitą plukdyta laivais net kelis mėnesius. Tam, kad išsilaikytų iki kito derliaus ir būtų patogu gabenti, arbatos žaliava pradėta fermentuoti. Pirmiausia lapeliai paskleidžiami plonu sluoksniu ir laikomi šiltai. Tuomet paveikiami karščiu ir įgauna juodą spalvą. Atvėsę ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapeliai arba daromi mišiniai. Pagrindinės arbatos skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui taikomi tam tikri reikalavimai ir standartai. Kuo arbata mažiau apdorota, tuo turi daugiau vertingųjų savybių.

Kokybišką arbatą rinktis atidžiai

Ir juodojoje, ir žaliojoje arbatoje natūraliai daug fluoro, net jeigu išauginta ekologiškai, be pesticidų. Mat augalai per šaknų sistemą lengvai įsisavina natūraliai dirvožemyje esantį fluoridą. Yra duomenų, kad daug šaltos arbatos gėrusiems žmonėms išsivystė kaulų fluorozė. Tiesa, tokių atvejų užfiksuota tik tose teritorijoje, kur vanduo fluoruojamas (JAV ir dalyje Azijos valstybių). Europoje vos keliose šalyse centralizuotai tiekiamas vanduo apdorojamas dideliu kiekiu fluoro, tad lietuviai nepatiria rizikos gauti per daug šio mineralo. Visgi renkantis arbatą verta atkreipti dėmesį į ekologiškumą patvirtinančius sertifikatus. Mat žemesnės kokybės arbatos lapeliuose pasitaiko pesticidų, iš dirvožemio įsisavintų sunkiųjų metalų ir kitų sveikatai nepalankių medžiagų. Sveikatai palanki arbata auginama tik švarioje aplinkoje. Norint gauti didžiausią naudą, būtina tinkamai paruošti. Ruošiant svarbu arbatžolių kiekis, vandens kiekis, vandens temperatūra ir mirkymo laikas. Dažniausiai ant kokybiškos žaliosios arbatos pakuočių nurodyta tiksli instrukcija, kaip ruošti šį gėrimą. Jos verta paisyti. Mat skirtingų rūšių žaliajai arbatai reikalingos skirtingos sąlygos atsiskleisti. Visgi derėtų paisyti paprasčiausių principų: žaliąją arbatą plikyti 1–3 min. 70–80 ºC karščio virintu vandeniu. Plikymui geriausia naudoti šaltinio vandenį. Visada rekomenduojama arbatą išpilstyti į iš anksto pašildytus puodelius. Beje, kokybiškos žaliosios arbatos lapelius galima užplikyti net 3–4 kartus. Kaskart atsiskleidžia nauji skoniai.

Nauda sveikatai

Gerina medžiagų apykaitą, padeda organizmui skaidyti riebalus. Žaliojoje arbatoje gausu kalio, kuris svarbus norint atsikratyti papildomų kilogramų. Kalis skatina inkstus išskirti riebalų skilimo produktus bei skysčių perteklių, nuo kurio dažnai kenčia nutukę žmonės.

Skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą. Dėl šios savybės žaliosios arbatos patariama gerti po sočių pietų, nes ji padeda greičiau suvirškinti riebų maistą.

Palankiai veikia širdį. Normalizuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles. Mažina arterinį kraujospūdį, padeda pašalinti iš organizmo druskas.

Leidžia ilgiau išlaikyti gražią odą. Reguliariai geriant žaliosios arbatos, oda ilgiau išlieka jauna ir skaisti, lėčiau sensta.

Vėžio prevencija. Mokslininkų teigimu, 4–5 puodeliai žaliosios arbatos per dieną sumažina įvairių vėžio rūšių vystymosi riziką. Šalyse, kur suvartojama daug žaliosios arbatos, kai kurių rūšių vėžio paprastai būna mažiau. 2020 m. atlikę epidemiologinių ir eksperimentinių tyrimų su žmonėmis duomenų bazės apžvalgą, tyrėjai įvertino 142 užbaigtus tyrimus, kuriuose dalyvavo 1,1 mln. dalyvių. Nors įrodytas teigiamas žaliosios arbatos poveikis, nerekomenduojama jos vertinti kaip vaisto nuo onkologinių ligų.

Tonizuoja nervų sistemą ir suteikia energijos. Žaliosios arbatos lapeliuose gausu kofeino, kuris tonizuoja nervų sistemą. Jis veikia švelniau nei kavoje esantis kofeinas, neskatina pulso dažnėjimo ir nesukelia nemigos.

Saugo nuo uždegimų. 2019 m. atlikus arbatos ekstraktų naudojimo kosmetikoje analizę nustatyta, kad tirpalai, į kurių sudėtį įeina arbatos ekstraktai, naudojami lokaliai sergsti nuo uždegimų. Tyrėjai taip pat nustatė, kad paveiktose vietose pagerėjo odos mikrocirkuliacija.

Suaugusiems žmonėms žinoma nedaug šalutinių poveikių, susijusių su žaliosios arbatos vartojimu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į:

• Jautrumą kofeinui – gali pasireikšti nemiga, nerimas, irzlumas, pykinimas arba skrandžio sutrikimai.
• Kepenų pažeidimus: Itin dideli kiekiai žaliosios arbatos (6–10 puodelių per dieną) retsykiais gali neigiamai paveikti kepenų veiklą.
• Kitas stimuliuojamąsias medžiagas. Jei žmogus vartoja žaliąją arbatą kartu su stimuliuojamaisiais vaistais, gali padidėti kraujospūdis ir širdies ritmas.

Maistinė vertė       100 g

Angliavandeniai      0,2 mg

Natris                      4 mg

Kalis                       15 mg

Magnis                      2 mg

Kalcis                        3 mg

Kofeinas                    11 mg

100 g                         2 kcal

Žaliosios arbatos ir mėtų kokteilis

4 porcijos

100 ml 30 kcal

Ruošti 15 min.

• 4 citrinos
• 30 g mėtų
• 2 šaukšteliai žaliosios arbatos lapelių
• 200 ml šaltinio vandens
• 100 ml gazuoto natūralaus vandens
• 2 šaukštai rudojo cukraus
• Ledo kubelių pagal skonį

GAMINIMAS. Užvirinti šaltinio vandenį ir leisti šiek tiek atvėsti. Užplikyti žaliosios arbatos lapelius. Palaikyti 3 min. ir nukošti. Arbatą pagardinti cukrumi ir maišyti, kol ištirps. Iš citrinų išspausti sultis. Mėtų lapelius sutrinti.Sumaišyti saldintą arbatą, citrinų sultis ir trintas mėtas. Į stiklines dėti ledo kubelių, citrinos griežinėlių ir įpilti paruošto gėrimo. Atskiesti gazuotu vandeniu. Patiekti papuošus mėtomis.

Žaliosios arbatos blyneliai

2 porcijos

100 g 238 kcal

Ruošti 30 min.

• 11 šaukštų aukščiausios kokybės kvietinių miltų
• Kiaušinis
• 200 ml kefyro
• 3 šaukšteliai mačios miltelių
• Šaukštelis kepimo miltelių
• Šaukštelis sodos
• 50 g sviesto kepti
• 2 šaukštai agavų sirupo
• Vanilinio cukraus pagal skonį
• Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Sumaišyti miltus, mačios miltelius, kepimo miltelius ir sodą. Atskirai išplakti kiaušinį ir sumaišyti su kefyru. Mišinį pagardinti vaniliniu cukrumi ir druska. Maišyti, kol priedai ištirps. Tuomet sumaišyti sausus ir skystus produktus. Plakti, kol tešloje neliks gumuliukų. Tešlą laikyti šaldytuve 20 min. Kepti blynelius iš abiejų pusių apie 3 min., kol įgaus auksinę spalvą ir taps purūs. Patiekti su likusiu sviestu ir agavų sirupu.

Autorius Eglė Stratkauskaitė