Nanodalelės šiais laikais naudojamos visur: nuo biomedicinos, optikos ir elektronikos iki maisto produktų, kosmetikos priemonių ir drabužių. Kitaip tariant, praktiškai visur. Ar tuo džiaugtis, ar liūdėti? Nanodalelė – tai mikroskopinė dalelė, kurios dydis nuo 1 iki 100 nanometrų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, galima pasakyti, kad nanodelė yra maždaug 80 tūkstančių kartų mažesnė už žmogaus plauko storį. Jos ypatingos tuo, kad turi savybių, kurios stambesnėms dalelėms nėra būdingos. Tikriausiai dėl to daugeliui neramu, ar šios labai veiksmingos dalelės aukštosiose technologijose nėra kenksmingos paprastiems vartotojams.

 

"nanodalelės"

Nanodalelių gausus naudojimas kasdien vartojamų produktų gamyboje – opi tema, kelianti labai daug diskusijų. Tai, ar jos nėra pernelyg toksiškos, kelia susirūpinimą tiek mokslininkams, tiek eiliniams vartotojams. Nanotechnologijų sąvoką pirmą kartą paminėta 1959 metais, o panaudotos – tik 1974 metais Japonijoje. Taigi šiai mokslo šakai šiuo metu yra tik šiek tiek daugiau negu 40 metų. Ar gali būti tokia nauja šaka visiškai ištyrinėta ir saugi? Nanodalelių naudojimas pramonėje net numatytų reguliavimo standartų. Tai reiškia, kad komercinius produktus nebūtina nuodugniai patikrinti, prieš pristatant juos į prekybos vietas.

 

Nanodaleles gali sudaryti iki trijų atomų. Jos gali būti sukurtos iš bet kokios medžiagos ir turėti naujų savybių. Iš nanodalelių gaminamas sintetinis vorų šilkas, ateityje bus naudojamas automobilių detalėms ir net dirbtinėms kraujagyslėms gaminti, anglies nanovamzdeliai pakeis vario laidus ir visą šiuolaikinę elektroniką į kur kas tobulesnę, aukso nanovamzdeliai tiksliai ir greitai aptiks vėžio ląsteles ir jas sunaikins. Sidabro nanodalelės naudojamos naikina žalingas bakterijas, todėl dažnai naudojamos antibakterinių priemonių sudėtyje. Tačiau šios nanodalelės naikina apskritai visas bakterijas, tarp jų ir gerąsias (naudingas gyviems organizmams). Nors nanotechnologijos yra labai nauja mokslo šaka, tačiau, ko gero, sparčiausiai besivystanti. Kiekvieną mėnesį į rinką patenka dešimtys naujų produktų, kurių sudėtyje yra nanodalelių.

 

Nanodalelės į aplinką patenka išsiliejus produktams, kartu su skalbimo nuotekomis, atliekomis. Kol kas mokslininkai negali paaiškinti, tik spėlioti, kas jos nutinka, kai jos patenka į aplinką. Galbūt jos kaupiasi žemėje ir vandenyje arba patenka į mitybos grandinę (nanodaleles įsisavina augalai ir gyvūnai). Kol kas nėra galutinai aišku, ar nanodalės yra nekenksmingos ar kaip nors reaguoja į tam tikras aplinkos sąlygas. Nanodalės taip pat gali patekti ir į žmogaus organizmą: per kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar net per odą.

 

Manoma, kad patekusios į organizmą mikroskopinės nanodalelės gali įsiskverbti į ląsteles ir ten kauptis. Ilgainiui nanodalelės sutrikdo ląstelių aktyvumą ir sugadina genus. Nanodalės taip pat gali patekti į centrinę nervų sistemą. Kuo daugiau nanodalelių, tuo jos tampa aktyvesnės. Tačiau visa tai tėra tik spėlionės. Žmogaus sukurtos nanodalelės yra gana primityvios, todėl abejojama, ar jos galėtų iš tikrųjų organizme veikti kaip virusas. Tiesa tai, ar ne, bus įmanoma sužinoti tik ateityje, nes kol kas nėra atlikta daug tyrimų apie nanodaleles.