Tikėtina, kad kiekvienam nors kartą teko pabusti iš miego išpiltam prakaito. Nesvarbu, kaltas susapnuotas košmaras ar nuo peršalimo užgulta nosis, jausmas – nemalonus. Jeigu epizodai kartojasi, svarbu įsiklausyti, ką signalizuoja kūnas.

 

Negalima ignoruoti??????????

 

Tai pasikartojantys, labai stiprūs prakaitavimo epizodai, kurie būna tokie gausūs, jog sušlampa kūnas, ypač pažastys, nugara, kaklas, krūtinė, tarpkojis ir kiti linkiai, miego rūbai, patalynė, žmogus pabunda iš miego.

 

Kartais prakaitas išpila miegant šiltame kambaryje ir užsiklojus pūkiniais patalais, tačiau tokie atvejai nelaikomi patologiniais. Užtenka praverti langą ir užtikrinti vėdinimą ar sumažinti oro kondicionieriaus parodymus, pakeisti rūbus iš sintetinių į natūralių audinių, užsikloti lengva antklode.

 

Problemą galima įžvelgti, jei prakaitavimas kartojasi periodiškai, neatsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kartu pasireiškia fizinių signalų, tokių kaip padidėjusi kūno temperatūra, svorio kritimas, skausmas konkrečioje vietoje, kosulys, viduriavimas.

 

Priežastys ir išeitys

 

Menopauzė prasideda, kai menstruacijos nepasireiškia ilgiau kaip 12 mėnesių. Paprastai tai įvyksta sulaukus 45–55 m., tačiau gali būti anksčiau ar vėliau. Pirmieji požymiai pajuntami perimenopauzės laikotarpiu (apie 40–50 m.), kai organizme sumažėja estrogenų, progesterono ir testosterono, o menstruacinis ciklas tampa nereguliarus. Pasikeitus hormonų lygiui sutrinka pagumburio (smegenų dalis, kontroliuojanti termoreguliaciją) funkcijos. Naktinį prakaitavimą gali lydėti karščio bangos, galvos skausmas, nerimas. Jei epizodai itin gausūs ir pablogina miego kokybę, karščio bangos dieną sutrikdo įprastą gyvenimą, rekomenduojama pagalvoti apie žolinius papildus arba pakaitinę hormonų terapiją.

 

Nėštumas. Hormonų svyravimai lemia naktinį prakaitavimą. Dažniau pasireiškia per pirmą (1–14 sav.) ir trečią (27–40 sav.) trimestrus. Prakaitavimas naktimis gali tęstis po gimdymo, kol normalizuojasi hormonai. Specifinio gydymo nėra. Padidėjęs prakaitavimas praeina savaime.

 

Infekcija. Kovodamas su ligų sukėlėjais organizmas pakelia kūno temperatūrą. Miegant šilumos perteklius išspinduliuojamas į aplinką, o vėsinimo procesas pasireiškia kaip intensyvus prakaitavimas. Požymis pasireiškia sergant tuberkulioze, ŽIV, plaučių uždegimu, gripu, COVID-19, endokarditu, mononukleoze, Laimo liga. Būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl tolesnių tyrimų.

 

Onkologiniai susirgimai. Yra susistemintų duomenų, kad naktinis prakaitavimas pasireiškia sergant krūties, prostatos vėžiu, leukemija (kraujo ir kaulų čiulpų vėžys) ir limfoma (kraujo ląstelių vėžys). Nedelsiant kreiptis į medikus, kad liga būtų diagnozuota ankstyvoje stadijoje. Savalaikis gydymas padidina išgijimo galimybes. Verta žinoti, kad naktinį prakaitavimą gali lemti vėžio gydymo būdai, pavyzdžiui, chemoterapija ar spindulinė terapija.

 

Nerimo sutrikimai. Ilgalaikis stresas ir nervinė įtampa aktyvuoja išlikimo mechanizmą „Kovok. Bėk. Sustink“. Nors žmogus užmiega, kūno parengtis nedingsta. Žmogus pašoka iš lovos su išgąsčiu, išpiltas prakaito, smarkiai plakančia širdimi. Epizodai gali kartotis neatgaunant sąmonės, pavyzdžiui, sapnuojant košmarus. Rekomenduojama keisti gyvenimo būdą: didinti fizinį aktyvumą, rinktis sveiką mitybą, subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Padeda relaksacinės praktikos, tokios kaip joga, meditacija, sąmoningas kvėpavimas. Verta išbandyti augalinius papildus, mažinančius nerimą ir stresą. Pravers psichologo konsultacija.

 

Hipertiroidizmas – būklė, susijusi su per dideliu skydliaukės aktyvumu. Rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją išsamiems tyrimams.

 

Vaistai nuo konkrečių ligų gali sukelti naktinį prakaitavimą. Apie tai rašoma vaisto informaciniame lapelyje. Pasireiškus šalutiniam poveikiui, būtina konsultuotis su gydytoju, kuris skyrė gydymą. Galbūt pavyks pritaikyti alternatyvas. Nereikėtų staiga ir savo nuožiūra nutraukti vaisto vartojimo, nes tai gali turėtų rimtų padarinių sveikatai.

 

Kitos priežastys: mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija), nutukimas, obstrukcinė miego apnėja, gastroezofaginis refliuksas, potrauminio streso sindromas, panikos sutrikimas, PMS, siringomielija (stuburo smegenų cista), insultas, alkoholio vartojimas, gausus rūkymas.

 

Bendros rekomendacijos

 
  • Apriboti alkoholio ir kofeino vartojimą.
  • Vengti tabako gaminių ir narkotinių medžiagų.
  • Susilaikyti nuo aštrių, sūrių patiekalų.
  • Nesportuoti iki miego likus mažiau kaip 2 val.
  • Vakare nesimaudyti karštoje vonioje ar duše, nesikaitinti pirtyje, saunoje.
  • Prieš miegą negerti karštų gėrimų, pavyzdžiui, arbatos.
  • Sumažinti temperatūrą patalpoje.
  • Naudoti vėsinančius gaminius, pavyzdžiui, specialų čiužinį, pagalvę, antklodę.
  • Prie lovos visada turėti termosą – puodelį su lediniu vandeniu, norint numalšinti troškulį ir atsivėsinti.
  • Palaikyti normalų kūno svorį.
 

Specialistės komentaras

Šeimos gydytoja Liucija Lekienė 

 

Kokios padidėjusio naktinio prakaitavimo priežastys?

   

Prakaitavimas – natūralus organizmo vėsinimosi būdas, kurį kontroliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema. Kai kuriems žmonėms šis procesas būna pernelyg intensyvus, sukelia diskomfortą ir nepatogumų, o būklė vadinama hiperhidroze.

 

Naktinis prakaitavimas gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių. Jei miegame pernelyg šiltai, organizmas siekia atsivėsinti ir padidina prakaito išskyrimą. Prakaitavimą gali skatinti per šilta patalpa, sunkūs apklotai arba sintetinė miego apranga. Susidūrus su šia problema pirmiausia reikia atsižvelgti į miego aplinką ir ją tinkamai koreguoti.

 

Hormonų svyravimai, ypač menopauzės ar nėštumo metu, gali sukelti naktinį prakaitavimą. Menopauzė ypač žinoma dėl karščio bangų, kurios gali trikdyti miegą. Stresas ar nerimas irgi gali lemti hormonų svyravimus ir padidėjusį prakaitavimą naktį. Tai gali būti šalutinis tam tikrų medikamentų, pavyzdžiui, antidepresantų, hormonų prepatarų, vaistų nuo cukrinio diabeto, skausmo, ypač paracetamolio, poveikis.

 

Prakaitavimas gali būti ligų simptomas. Šiai grupei priskiriami cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai, ūminės (peršalimas, viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo takų, odos ir kitų organų sistemų) ir lėtinės (tuberkuliozė, ŽIV ir kt.) infekcijos. Autoimuniniai susirgimai, kurie palaiko lėtinį uždegimą organizme, taip pat gali skatinti prakaitavimą.

 

Kada verta kreiptis į gydytoją?

 

Jei naktinį prakaitavimą lydi tam tikri simptomai, galima įtarti sveikatos problemą, būtina atidi stebėsena. Naktinis prakaitavimas gali būti pavojaus signalas, jei atsiranda su dažnu troškuliu ar šlapinimusi, nuolatine padidėjusia temperatūra ar šaltkrėčiu, neaiškiu svorio kritimu (ypač jei jis spartus), limfmazgių padidėjimu, kosuliu ar dusuliu, pilvo skausmais ir pūtimu, kitais skausmais, bėrimais ar kitais odos pokyčiais. Stiprūs nuotaikos svyravimai, nerimas ar depresijos simptomai kartu su naktiniu prakaitavimu gali rodyti hormonų disbalansą ar endokrinines problemas.

 

Kokie tyrimai atliekami norint nustatyti priežastis?

 

Norint identifikuoti priežastis, atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinama gliukozės koncentracija kraujyje, uždegimą atspindintys rodikliai (CRB, ENG), naudingi hormonų tyrimai (ypač svarbūs skydliaukės hormonai). Tikslinga atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. Šeimos gydytojas, esant poreikiui, gali atlikti kepenų fermentų bei kitus tyrimus. Remiantis pasireiškiančiais simptomais, pacientas nukreipiamas pas endokrinologą, pulmonologą ar infektologą.

 

Kokie padidėjusio prakaitavimo padariniai?

 

Užsitęsęs naktinis prakaitavimas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, kurios itin blogina gyvenimo kokybę. Visų pirma, nukenčia miegas ir sutrikdomas poilsis, todėl atsiranda nuovargis, sunku susikaupti, pasireiškia dirglumas, sumažėja darbingumas. Šie simptomai ne tik apsunkina kasdienę veiklą, bet ir neigiamai veikia psichinę sveikatą, gali skatinti nerimą ir depresiją.

 

Prakaituojant organizmas netenka vandens ir elektrolitų. Jei stoka nekompensuojama deramu vandens vartojimu, gali vystytis dehidratacija, pasireiškianti silpnumu, nuovargiu, galvos skausmais, sausa ir pažeidžiama oda. Su prakaitu netekus elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis, gali pasireikšti raumenų mėšlungis, silpnumas, širdies ritmo sutrikimai ir kitos sveikatos bėdos, apsunkinančios gretutines lėtines ligas.

 

Dėl nuolatinio drėgmės poveikio oda gali sudirgti, atsirasti bėrimų, padidėti grybelinės infekcijos rizika, ypač vietose, kur kaupiasi prakaitas, pavyzdžiui, pažastyse ar odos raukšlėse.

 

Svarbu nepamiršti, kad naktinis prakaitavimas gali būti sunkios būklės požymis. Užsitęsus negalavimams būtina susiekti su šeimos gydytoju ir pasitarti dėl reikiamo ištyrimo.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė