Kai susikerta mokslas ir dvasingumas, vienos tiesos nebūna. Todėl nereikėtų stebėtis, kad apie fenomenalius reiškinius kyla tiek kalbų. Paslaptingieji Nagos ugnies kamuoliai – vieni iš tokių. Yra net kelios versijos, kodėl jie kyla iš vandens. Kas iš tikrųjų tiesa, o kas mitas, atskirti labai sunku…

 

naga

Nagos ugnies kamuolių fenomenas pasirodo kiekvienų metų spalio mėnesio pabaigoje virš Mekongo upės Pietryčių Azijoje. Tai nedideli ugnies kamuoliai, išnyrantys iš vandens ir šviečiantys grėsminga raudona spalva. Akimirką jie pašoka nuo vandens paviršiaus į maždaug šimto metrų aukštį, tada šnypšdami sudega ore ir nukrenta atgal į paslaptingus upės vandenis. Tokių ugnies kamuolių gali atsirasti tūkstančiais, o kai kuriais metais – tik iki 30.

 

Šie ugnies kamuoliai Azijoje gerai žinomi, o Tailande net garbinami, nes jų pasirodymas sutampa su Lietaus sezone vykstančia Vasa (laikotarpiu, kuris skiriamas meditacijai vienumoje ir pasninkui). Paskutinę Vasos dieną prasideda šventė, kuri prie upės krantų sutraukia minias žmonių. Tikintieji stebi išnyrančius iš vandens ugnies kamuolius, pakylančius virš dangaus ir jame pradingstančius. Ši šventė skirta paminėti Budos įsikūnijimą į Nagos gyvatę, todėl yra tikima, kad ugnies kamuoliai, kylantys iš vandens iš tiesų yra milžiniškos jūrų gyvatės kvėpavimo padariniai. Mitologinė būtybė gyvena upės vagoje ir pabunda kartą metuose, baigiantis Vasa laikotarpiui.

 

Visoje Pietryčių Azijoje Nagos gyvatė ar drakonas turi ypatingą reikšmę. Mokslininkai mano, kad mitas kilo nuo nepaprastai ilgų juostažuvių, paplitusių vidutinio ir tropinio klimato vandenyse.

 

Regis, vietiniai gyventojai nori tikėti mitu apie Nagos gyvatę, nes bandymai viską paaiškinti moksliškai sukelia masinį pasipiktinimą. Pavyzdžiui, taip nutiko tada, kai 2002 metais televizijos laidoje buvo iškelta prielaida, kad ugnies kamuolius kitame Laoso krante iššauna kareiviai.

 

Mokslininkai aiškina, kad šį fenomeną lemia pelkių dujos. Pelkėtose vietovėse po žeme suyra organinės medžiagos ir išskiria metano dujas. Sureagavusios su deguonimi, jos spontaniškai užsidega ir pakyla į orą. Tada ore sudega ir vėl nukrenta atgal į vandenį. Mekongo upės fenomeną galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.

 

Vyrauja nuomonė, kad Nagos fenomenas gali įvykti tik tada, kai Saulė, Mėnulis ir Žemė yra tam tikroje padėtyje. Taip pat Žemėje turi būti tam tikros oro sąlygos ir srovių judėjimas upėje, kad metano dujos galėtų sureaguoti su deguonimi ir užsidegti. Idealios sąlygos ugnies kamuoliams susidaryti, kaip spėjama, susidaro kiekvienais metais tuo pačiu metu. Keistas sutapimas? Pasaulis iš tiesų yra nepaprastas!

 

Ne visi mokslininkai sutinka su tokiu aiškinimu, nes tam, kad susidarytų ugnies kamuoliai reikia pernelyg specifinių sąlygų. Kažin ar jos galėtų būti identiškos kiekvienais metais tokiu pačiu laiku. Todėl jie laikosi nepopuliarios nuomonės, kad ugnies kamuoliai nėra natūralus gamtos reiškinys, o labai įslaptintas spektaklis vietiniams ir miesto svečiams.

 

Galbūt nagos kamuolius sudaro ne metano, o fosfino dujos, kurios yra lakesnės. Tačiau joms taip pat reikia ypatingų aplinkos sąlygų, kad užsidegtų. Be to, degant fosfino dujoms susiformuoja tankus, baltas ir labai toksiškas debesis. Iš Mekongo upės kylantys ugnies kamuoliai tokio debesies nesudaro. Galbūt šioje vietoje susidaro dar kitokios gamtinės dujos, kurios iki šiol yra nežinomos? Tačiau kaip paaiškinti tai, kad jos neišsiskiria kituose vidutinio ir tropinio klimato vandenyse? Ko gero, lengviau patikėti senoviniu mitu ir nesukti galvos! Tą ir daro dauguma religingų Pietryčių Azijos gyventojų.

 

Senieji Mekongo upės slėnio gyventojai pasakoja, kad anksčiau Nagos ugnies kamuoliai buvo kur kas mažesni ir beveik baltos spalvos. Iš vandens jie iškildavo tik keletą metrų. Šiais laikais jie neįtikėtinai padidėjo, iššoka iš vandens kur kas aukščiau, yra labai greiti ir spindi oranžine spalva. Kas nutiko Nagos gyvatei, kad iškvepiami ugnies kamuoliai taip pasikeitė? O galbūt dėlto kaltas visuotinis Žemės atšilimas?