Pelėdos kelia prieštaringus jausmus. Vieniems žmonėms, pamačiusiems šį paukštį, bėgioja šiurpuliukai per nugarą, kiti susižavėję negali atitraukti akių. Tarp kitų paukščių pelėdos užima ypatingą vietą. Pelėdos turbūt vieninteliai paukščiai, kurie per amžius kursto žmonių fantaziją. Apie šiuos nakties paukščius skirtingose kultūrose gyvuoja daugybė mitų ir legendų. Kadangi pelėdos aktyviausios naktį, jos tapo savotišku tamsos simboliu. Įdėmus pelėdų žvilgsnis ir ūbavimas naktimis verčia susigūžti. Greičiausiai dėl to pelėdos aukojamos įvairiuose magiškuose ritualuose, siekiant atsikratyti piktos akies prakeikimo.

 

  • Pelėdos aptinkamos visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Jos gyvena pievose, dykumose, snieguotuose vietovėse ir tankiuose miškuose, rašo iloveindia.com.
  • Pelėdų patelės paprastai kiek didesnės nei patinėliai.
  • Pasaulyje yra daugiau nei 150 pelėdų rūšių.
  • Pelėdos negali judinti akių, todėl, norėdamos apsižvalgyti, turi pasukti galvą. Pelėdos gali pasukti galvą 180 °C kampu. Tai yra įmanoma, nes pelėdos turi papildomą slankstelį stubure.
  • Pelėdų akių vyzdžių spalva keičiasi nuo laiko, kai jos medžioja. Pelėdos su geltonomis akimis medžioja dieną, tamsiaakės – naktį, o su oranžinėmis akimis medžioja aušros ir sutemų metu.
  • Pelėdos neturi uoslės ir skonio pojūčių.
  • Pelėdų ausys nėra simetriškos, todėl jų klausa yra labai gera. Jos gali išgirsti auką judančią po sniegu bei medžioti visiškoje tamsoje.
  • Pelėdos poruojasi kartą visam gyvenimui.
  • Mažiausia nykštukinė pelėda gali užaugti iki beveik 13 cm. Didžiausios pelėdos gali būti iki 75 cm, su išskėstais sparnais – iki beveik 2 metrų.
  • Dauguma pelėdų mėgsta būti vienumoje.
  • Graikai pelėdas laikė sėkmės simboliu. Pelėda yra susijusi su graikų išminties deive Atėne, todėl ji laikoma išminties simboliu.
  • Romėnai pelėdas laikė blogiu. Jie tikėjo, kad pelėdos – tai nelaimės pranašai. Pelėdos ūbavimas reiškė mirties šauksmą.
  • Kai kurios Amerikos indėnų gentys tikėjo, kad pelėdos atneša ligas ir mirtį, o kitos gentys garbino pelėdas, nes laikė jas mirusiųjų sielomis. Taip pat buvo tikima, kad pelėdos yra žemiškieji dievo įsikūnijimai.
  • Arabai tikėjo, kad pelėdos yra blogio dvasios, naktimis grobiančios vaikus.
  • Indijoje pelėda buvo garbinama kaip išminties ir turto deivės Lakšmės simbolis. Indai tikėjo, kad pelėdos turi magiškų galių atsikratyti blogio.
  • Prancūzai pelėdoms jautė pagarbią baimę.
  • Rusijoje buvo paprotys mirštančiam žmogui atnešti pelėdos nagų, nes jais pasiremdamas velionis galės užkopti į rojų.
  • Lenkijoje tikima, kad merginos, kurios mirė ištekėjusios, pavirs į pelėdas. Be to, jie manė, kad pelėdos neskraido dieną, nes yra tokios gražios, kad bijo, kad iš pavydo jas užpuls kiti paukščiai.