Melsvadumbliai – ateities maistas aktualus šiandien

Nors mokslininkai tik dabar pradėjo domėtis dumblių maistine verte ir nauda sveikatai, tačiau jie buvo žinomi ir vertinami nuo senų laikų. Kai kurių rūšių melsvadumblius reguliariai naudojo actekai. Melsvadumblį vigrūnę mėgo ir dažnai vartodavo vietiniai Saharos dykumos Afrikoje gyventojai. Šiandien chlorelė ir vingrūnė praturtina mitybą vitaminais ir mineralais, o tai labai svarbu, nes didžioji dalis šiuolaikinių maisto gaminių yra prastos maistinės vertės.

Maistiniai melsvadumbliai natūraliai auga nejudančiuose, šarminguose vandens telkiniuose (ežeruose ar tvenkiniuose). Tai natūralus maistas, kuris Žemėje egzistuoja nuo tada, kai atsirado gyvybė. Sveikatą stiprinančių ir jėgas atstatančių dumblių paslaptis ta, kad jų sudėtis yra labai turtinga ir koncentruota.

Melsvadumbliai turtingi vitaminų A, C, E ir B grupės, tarp jų ir gyvybiškai svarbių B₁₂ ir B₆. Be to, jie yra visiškai natūralus ir tai daro juos pranašesnius už cheminiu būdu sukurtus maisto papildus. Egzistuoja ir kitokia mokslininkų nuomonė, kad melsvadumblyje vingrūnėje vitaminas B₁₂ nėra aktyvus žmogaus medžiagų apykaitoje. Tai reiškia, kad žmogaus organizmas jo neįsavina, o tie, kurie vartoja melsvadumblių papildus, norėdami kompensuoti vitamino B₁₂ trūkumą, rizikuoja jį dar labiau padidinti.

Maistui vartojamuose dumbliuose gausu mineralų: kalcio, magnio, geležies. Visų šių mineralų dažnai trūksta, kai mityba yra nepakankama ir netaisyklinga.

Daugelis vitaminų, esančių melsvadumbliuose, veikia kaip stiprūs antioksidantai. Jie naikina nuodingas medžiagas ir laisvuosius radikalus, stiprina imuninę sistemą, padeda greičiau pasveikti ir atgauti jėgas po ligų. Manoma, kad vingrūnės vartojimas gali net sumažinti riziką susirgti vėžiu. Melsvai žalią spalvą suteikiantis fikocianas, kaip manoma, turi priešvėžinių savybių. Mėlyno pigmento randama tik melsvadumbliuose.

Tyrimais įrodyta, kad jie labai naudingi, esant stipriam organizmo apsinuodijimui metalais. Maistiniuose melsvadumbliuose gausu baltymų ir amonirūgščių. Baltymų vingrūnėje net dvidešimt kartų daugiau negu tokiame pačiame kiekyje sojų pupelių. Apie sojas ir šiaip pastaruoju metu sklando prieštaringa ir neigiama informacija, todėl galbūt ateityje jas galėtų pakeisti kur kas naudingesni melsvadumbliai.

Vingrūnė taip pat yra gama linoleno rūgščių šaltinis – tai riebalų rūgštis, būtina sveikiems sąnariams bei širdžiai. Ji taip pat padeda numesti svorio, sušvelninti priešmenstruacinio sindromo arba menopauzės simptomus. Teigiama, kad melsvadumbliai slopina apetitą ir normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Tai reiškia, kad vartojant melsvadumblį galima išvengti persivalgymo bei ne taip dažnai kils pagundų suvalgyti ką nors netinkamo. Tai, kad melsvadumbliuose yra riebalų, nereiškia, kad jie yra kaloringi. Atvirkščiai juos būtų galima pavadinti dietiniu produktu.

Naudingos melsvadumblių medžiagos padeda atkurti ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą ir neleidžia daugintis mieliagrybiams. Iki šiol atlikta daug tyrimų, įrodančių tai, kad vingrūnė bei kiti melsvadumbliai slopina uždegiminius procesus, todėl ji gali būti naudojama, sergant daugeliu ligų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visų melsvadumblių kokybė yra vienoda. Prastos kokybės melsvadumbliai gali būti užteršti metalais ir kitomis nuodingomis medžiagomis, todėl prieš įsigyjant šį maisto papildą verta pasidomėti apie vandenyje augančių dumblių kokybę ir sterilumą.