Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai, kai įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, beveik 4 kartus daugiau nei 2023 m., kai to daryti dar neprivalėta.

 

Rūšiuoja beveik visiCompost,From,Leftover,Food,Asian,Young,Housekeeper,Woman,,Female,Hand

 

Šiandien šias atliekas atskirai rūšiuoja 51 iš 60 savivaldybių miestuose ir didesnėse gyvenvietėse. Kai kurios savivaldybės atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą vykdo jau nuo 2018 m. pabaigos. Štai Alytaus regionas, turėdamas ilgametę patirtį, pernai iš gyventojų surinko penktadaliu daugiau maisto ir virtuvės atliekų nei 2023 m. Kitos savivaldybės surinkimą organizavo nuo praėjusių metų pradžios, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus regionas. Kai kur šis procesas prasidėjo dar vėliau – Kauno mieste nuo rugsėjo 1 d. Marijampolės regione tai bus pradėta tik šiemet.

 

Kiekviena savivaldybė pati nustato maisto atliekų rūšiavimo ir surinkimo tvarką. Daugelyje miestų metamos į atskirus maisto atliekų konteinerius arba į biologinių atliekų konteinerius, skirtus ir žaliosioms atliekoms. Tačiau kai kur į specialius maišelius sudėtos maisto ir virtuvės atliekos metamos į mišrių atliekų konteinerius, o paskui atskiriamos.

 

Kaip rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas?

 

Šioms atliekoms priskiriami duonos ir kitų kepinių likučiai, kiaušinių lukštai, riešutų kevalai, nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų, medžio pelenai, kavos tirščiai, popieriniai kavos filtrai, vaisių ir daržovių atliekos, nešvarus popierius, lietęsis su maistu ir nepadengtas plastiku, popieriniai rankšluosčiai, skintos gėlės, arbatos maišeliai ir arbatžolės, vazoniniai augalai be vazono, žuvies ir mėsos likučiai bei kaulai, pieno produktų liekanos, išpakuoti maisto papildai.

 

Aplinkos ministerija primena, kad dėl žuvies, mėsos, kitų gyvūninio maisto likučių ir kaulų rūšiavimo kartu su maisto ir virtuvės atliekomis būtina pasitikslinti gyvenamosios vietos savivaldybėje ar regioninio atliekų tvarkymo centre. Dėl skirtingų maisto atliekų tvarkymo būdų ir apdorojimo įrenginių ne visose savivaldybėse šios atliekos priimamos kartu.

 

Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti ir sodo atliekas: medžių ir krūmų šakas, žievę, gėles, derliaus likučius, nukritusius vaisius, uogas, gyvatvorių kirpimo atliekas, šieną, lapus, žolę nupjovus veją, neapdorotas medienos pjuvenas.

 

Į šiuos konteinerius nevalia mesti gumos ir jos gaminių, lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos, higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių, tamponų), šluojant grindis susikaupusių nešvarumų, gyvūnų išmatų ir kraiko, odos gaminių atliekų, makulatūrai priskiriamo popieriaus, augalinių aliejų ir riebalų, dulkių siurblio maišelių ir jų turinio, tekstilės, nuorūkų, pakuočių ar maišelių, kuriuose buvo maistas, vaistų, kiaušinių dėklų.

 

Aplinkos ministerijos specialistai dalinasi dar keliais praktiniais patarimais, kaip namuose laikyti biologines atliekas. Rekomenduojama naudoti kibirėlį su dangčiu, virtuvėje jį padėti lengvai pasiekiamoje, vėsioje vietoje, visada sandariai uždaryti. Kibirėlį ištuštinti kas 2–3 dienas, taip išvengiant nemalonių kvapų.

 

Jei biologinės atliekos renkamos į kibirėlį be maišelio, jo dugną iškloti sugeriamuoju popieriumi (virtuviniais rankšluosčiais, servetėlėmis, laikraščiais) ir reguliariai plauti indą. Šlapias biologines atliekas suvynioti į popierių, nepilti skysčių į šiukšliadėžę, nemesti maisto likučių kartu su plastikinėmis, stiklinėmis ar kitomis nesuyrančiomis pakuotėmis.

 

Individualių namų gyventojams, turintiems individualių biologinių atliekų konteinerius, Aplinkos ministerijos specialistai pataria pirmiausia į konteinerio dugną įkloti sausą medžiagą (sausą žolę, lapus ar kt.), visada leisti biologinėms atliekoms šiek tiek išdžiūti, reguliariai valyti, paskirstyti didelius biologinių atliekų kiekius (pvz., rudeninius lapus), sudaryti sąlygas ištuštinti konteinerį, kai tik atvyks specialusis transportas.

 

Kodėl svarbu rūšiuoti maisto atliekas?

 

Nors dažnam atrodo, kad maisto ir virtuvės atliekų lieka nedaug, būtina prisiminti, jog Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus tenka 141 kg tokių atliekų. Net 61 % jų susidaro namų ūkiuose.

 

Rūšiuojamos maisto ir virtuvės atliekos atskiriamos nuo bendro komunalinio atliekų srauto. Tai leidžia sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, išnaudoti antrinio panaudojimo potencialą, atrinkti daugiau tinkamų perdirbti.

 

Surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Tai puikus trąšų ir durpių pakaitalas, naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos naudojamos šilumai ir elektros energijai gaminti.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė