Lietuvišką saulę nuvertiname be reikalo – ji gali padėti mums sutaupyti

Įprasta girdėti lietuvių skundus, kiek mažai mūsų šalyje saulės, kaip retai galime džiaugtis jos teikiama šiluma ir šviesa. Panašios nuomonės laikosi ir TV3 laidos „5 žvaigždučių būstas“ vedėjas Tomas Grigaitis. Neseniai iš atostogų saulėtame Egipte grįžęs Tomas, teigia, kad labai pavydi žmonėms, kurių šalyse saulė šviečia ištisus metus: „Nors labai myliu Lietuvą, nuo pat vaikystės man sunku susitaikyti su tuo, kad saulės čia tiek mažai, vasara tokia trumpa, o pilkas dangus yra kone kasdienis palydovas. Vos grįžęs iš šiltųjų kraštų, nejučia vėl imu dairytis kelionių pasiūlymų.“ Tačiau ne visi su tuo sutinka. Tomo nusistatymą prieš mūsų šalies orą, paneigia žmonės, kurie yra įsirengę saulės elektrines: jiems lietuviška saulė ir šviečia, ir šildo nuolatos.

Apie saulės energijos elektrinių įrengimo Lietuvoje specifiką, mitus, naudą ir kitas subtilybes pasakoja saulės elektrines rengiančios įmonės „EST LT“ atstovas Nerijus Paklonskas.

Lietuvoje, tikriausiai, jau visi vienoje ar kitoje vietoje pastebi saulės elektrines, tačiau dažniausiai jos būna greta komercinių pastatų, o kaip su individualiais namais? Ar dažnai žmonės renkasi saulę kaip energijos šaltinį savo namams? Ar verta tai daryti?

Taip, saulės energija domisi vis daugiau privačių gyventojų, mat patvirtinus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FC7AB69BE291 ) pataisą, atsirado galimybė tiek juridiniams (iki 100 kW galios), tiek fiziniams asmenims (iki 10 kW) įsirengti saulės elektrines gaminančio vartojo sąlygomis.

Kokios yra tos gaminančio vartotojo sąlygos?

Kadangi saulės elektrinės elektros energiją generuoja dieną, buvo problema patenkinti visą ūkio poreikį. Lietuvos saulės energetikos asociacija (LSEA) teikė pasiūlymus šios problemos sprendimui, kas lėmė, kad dabar visi pasistatę saulės elektrines gali generuoti perteklinę elektros energiją į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tinklą ir atsiimti ją, kai elektrinė energijos negeneruoja, pavyzdžiui: naktį, žiemą.

Vis dėlto, esame įpratę manyti, kad pas mus labai mažai saulės, ar tikrai užtenka jos saulės elektrinėms? Ar gali saulės energija būti pagrindiniu ar vieninteliu energijos šaltiniu namuose?

Saulės elektrinės veikimo principas yra šviesa. Kuo didesnis šviesos srautas, tuo didesnis generavimas. Metinis šviesos kiekis Lietuvoje yra praktiškai vienodas. Maksimalus  šviesos kiekio metinis vidutinis skirtumas gali būti 2-5 procentai, todėl ir elektrinės generavimas negali skirtis daugiau nei 2-5 procentais.

O kaip su būsto šildymu, ar gali žmonės panaudoti saulę savo namų šilumai?

Šiandieniniai statybos reikalavimai yra nukreipti į energijos taupymą, todėl dauguma naujos statybos namų naudoja 40-65 W energijos į m2, tai leidžia rengti elektrinį šildymą, kadangi energijos poreikis yra pakankamai nedidelis. Aišku, visada rekomenduojame geoterminį šildymą, kuris iš 1 kW išgauna 4-6 kW šilumos energijos, tai reiškia, kad tam pačiam plotui apšildyti reikia 4 ar 6 kartus mažiau energijos, bet kadangi geotermijos įrengimas yra nepigi investicija, turime alternatyvų pasiūlymą rengiant elektrinį šildymą, kuris yra kompaktiškas ir paprasto valdymo. Elektrinio katilo įrengimas gali atsieiti 400 – 700 Eur. Taip pat rengiant naują namą galima daug sutaupyti įsirengiant anglies pluošto kilimėlių grindinį šildymą. Rengiant tokią šildymo sistemą nereikia vamzdyno, kolektorių (reguliuojančių šildymo sistemą), cirkuliacijos siurblių ir t. t. Todėl įrengimas yra labai paprastas ir operatyvus, o komfortas maksimalus, nes labai greitai pasiekiama pageidaujama temperatūra, ją galima valdyti nuotoliniu būdu.

Ar būtina numatyti saulės elektrinės įrengimą dar prieš statant namą, ar jas galima įrengti ir vėliau, jau pastatytuose namuose?

Projekto stadijoje galim numatyti saulės elektrinę, bet tikrai neprivaloma, kadangi saulės elektrinė yra inžinierinis įrenginys ir iki 5 kWp galios projekto nereikia, o virš 5 iki 10 kWp saulės elektrinėms yra rengiamas elektrotechninės dalies projektas, kuris gali būti suderintas tiek statybos fazėje, tiek jau pastatytam ir Registrų centre užregistruotam  namui.

Visus, žinoma, labai domina, ne tik saulės energijos privalumai, bet ir finansinė pusė. Kaip greitai atsiperka tokių elektrinių įrengimas? Kokios galimybės gauti paramą?

Suprantant, kad pačiam gyventojui sudėtinga įteisinti saulės elektrinę ir užpildyti paraiškas kompensacijai gauti, „EST LT“ sujungė į visumą tiek elektrinės statybą, tiek dokumentų įforminimą kompensacijai gauti. Todėl jeigu gyvenamasis namas yra užregistruotas Registrų centre prieš 5 metus, toks klientas užtikrintai gaus paramą saulės elektrinės įrengimui, kurios dokumentų įforminimu pasirūpiname. Minusavus paramą, saulės elektrinės, skaičiuojant ekonominės naudos principu, sudaro 12,5 proc. grąžą.

Išsamiau apie saulės elektrinių įrengimo subtilybes, finansinę naudą ir kitus privalumus jau šį sekmadienį (balandžio 1 d.), 9.30 val.  TV3 televizijos eteryje domėsis laidos „5 žavaigždučių būstas“ vedėjai Donata ir Tomas.