Kovo 21-ąją dieną minima tarptautinė lėlininkų diena. Lėlių ir šešėlių teatras pagal pasakų motyvus ypač žavi vaikus. Nėra tiksliai žinoma, bet manoma, kad pirmieji lėlių teatro spektakliai buvo pastatyti prieš keturis tūkstančius metų Indijoje, kurioje rasta marionečių, skirtų vaidinti spektakliuose pagal indų epines poemas „Mahabharata“ ir „Ramajana“. Pirmieji lėlių spektakliai būdavo statomi pagal religines temas ir politines satyras.

 

Kinijoje pirmieji lėlių teatro pasirodymai pradėti rengti prieš 2000 metų ir buvo vadinami „pi ying xi“ arba „žibinto šešėlių teatras“.

 

Japonijoje marionečių spektakliai būdavo vaidinami šintoistų šventyklų apeigose. 1730 metais spektaklis tapo toks sudėtingas, kad vieną lėlę turėdavo valdyti net trys lėlininkai.

 

Afrikoje lėlių teatras suklestėjo Egipte. Nuo senųjų ir dabartinių laikų žmonės marionetes naudojo slaptų organizacijų, etninių grupių, gydymo ir medžiojimo ceremonijose, ritualinėse dramose ir pramogai.

 

Pirmieji lėlių teatrai Europoje pradėti rengti Graikijoje. Nors spektakliai būdavo rodomi Akropolio Dionizo teatre, tačiau lėlininkų profesija nebuvo gerbiama. Jais tapdavo žemesnio luomo gyventojai: čigonai ir žydai. Tik 1310 metais Bažnyčia pradėjo remti lėlių teatrą, todėl netrukus jis labai išpopuliarėjo tiek tarp privilegijuotų teatro, tiek tarp gatvės artistų.

 

Dvidešimtajame amžiuje pasaulyje daugelio vaikų buvo labai pamėgtas televizijos šou „Mapetai“. Marionetės naudojamos ir kituose Holivudo filmuose.