Legioneliozė. Ką būtina žinoti kiekvienam?

Legioneliozės protrūkis Kauno apskrityje jau nusinešė penkių asmenų gyvybes. Su šia pavojinga infekcija susidūrė tiek gyvenantys daugiabučiuose, tiek ir nuosavuose namuose. Tad šios ligos profilaktika dera pasirūpinti visiems. Kaip tai padaryti, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė lt72.lt.

Kas yra legioneliozė, arba legionierių liga?

Legioneliozė – ūminė pneumonija (bakterinis plaučių uždegimas), kurią sukelia bakterijos legionelės. Inkubacinis periodas – 2–10 dienų, retsykiais gali trukti iki 3 savaičių. Ligos simptomai panašūs į gripo, dažniausiai prasideda karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Vėliau pasireiškia sausas kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, išsivysto plaučių uždegimas. Trečdalis susirgusiųjų viduriuoja ar vemia, apie pusė ligonių patiria sąmonės sutrikimų. Imlumas šiai ligai nėra vienodas. Sergantiems lėtinėmis ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms pavojus susirgti legionierių liga yra didesnis, 5–10 % susirgusiųjų miršta.

Kur legionelės gali išgyventi ir daugintis?

Tam tikros vandens sistemos vertinamos kaip didesnės rizikos šaltinis užsikrėsti legionelėmis, pavyzdžiui, karštas ir šaltas vandentiekio vanduo, oro drėkintuvai, dekoratyviniai fontanai (ypač uždarose patalpose), sūkurinės vonios, aušinimo bokštai, augalams laistyti naudojamų sodo žarnų vandens sistemos ir kita. Palanku legionelėms išgyventi ir daugintis yra vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik arba visiškai neteka (pvz., neapgyvendintuose kambariuose), dumble, biologinėje plėvelėje bei sąnašose ant vidinių vamzdžių ir rezervuarų paviršių, ant tarpiklių ir hermetiškų plombų guminių bei natūralių medžiagų, vandens šildytuvuose ir karšto vandens talpyklose, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose bei rūdyse ir pan. Palankiausia vandens temperatūra joms daugintis – 20–50 ºC. Žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje šios bakterijos gyvuoja, bet nesidaugina. Aukštesnėje nei 60 ºC temperatūroje legionelės žūva.

Kaip užsikrečiama legionelioze?

Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose. Žmogus legionelioze dažniausiai užsikrečia įkvėpęs legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro atsukus čiaupą ar dušą, iš vandens burbulų sūkurinėse voniose arba oro kondicionavimo sistemose ir kitose vietose. Užsikrėtęs asmuo epidemiologiškai nepavojingas aplinkiniams. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Protrūkiai dažniausiai pasitaiko daugiaaukščiuose pastatuose, kur įrengtos centralizuotos oro kondicionavimo, aušinimo sistemos.

Kokių prevencijos priemonių būtina imtis?

Pagrindinė profilaktikos priemonė – temperatūros palaikymas visoje karšto ir šalto vandens sistemoje. Užtikrinti, kad karštas vanduo visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C (per daug karštas, kad ranką pavyktų išlaikyti daugiau nei kelias sekundes).

Karšto vandens temperatūra čiaupe turi pasiekti maksimalią temperatūra per 1 minutę. Privalu užtikrinti, kad karšto vandens vamzdynai būtų pakankamai izoliuoti nuo šalto vandens vamzdynų, jog nesušildytų.

Šaltas vanduo visada turi būti šaltas. Šalto vandens čiaupe išmatavus temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 20 °C.

Gyventojai, pastebėję, kad jų gyvenamajame name karšto vandens temperatūra yra žemesnė nei reikalaujama, turi kreiptis į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, o situacijai negerėjant – į Valstybinę energetikos inspekciją.

Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai turi neleisti vandeniui užsistovėti sistemoje – jei yra retai naudojamų čiaupų, iš jų turėtų būti reguliariai nuleidžiamas vanduo keletą minučių. Jei sistemoje yra užaklintų vamzdžių, jie turi būti pašalinti.

Svarbu prižiūrėti ir valyti dušus, jų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos, valyti ir dezinfekuoti vandens talpyklas ir kt. Reguliariai, bent dukart per metus, išvalyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius, naudojamus oro kondicionavimo sistemose, kartą per metus valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus (kaloriferius).

Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2–4 val. dezinfekuoti chloro preparatais arba atlikti terminę dezinfekciją (termošoką), kurios metu toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose vandens temperatūra turi siekti 66 °C. Atliekamas termošokas bus efektyvus, jei gyventojai jo metu atsuks visus bute esančius karšto vandens čiaupus ir vandenį paliks bėgti 5 min.

NVSC specialistai primena, kad paslaugų teikėjas ne rečiau kaip kartą per metus turi akredituotose laboratorijose atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti.

Parengta vadovaujantis NVSC ir lt72.lt informacija

Autorius Eglė Stratkauskaitė