Jungtinėse Valstijose daugelis legendų susijusios su indėnais. Tačiau atvykėliai kitoje Atlanto pusėje taip pat sukūrė ne vieną paslaptingą, šiurpą keliančią istoriją. Viena tokių yra apie turbūt ne daug kam girdėtą mergaitę, griežiančią smuiku mažame Ilinojaus valstijos miestelyje.

 

Jeigu kada nors tektų lankytis Ilinojaus valstijoje, nepravažiuokite palyginus nedidelio Centralijos miesto, kuriame galite užsukti į Elmvudo kapines. Kodėl, paklausite jūs, reikėtų lankytis niekuo neypatingame mieste, kuriame gyvena tik kiek daugiau nei 14 tūkstančių gyventojų? Jeigu domitės paranormaliais reiškiniais, tam kad nueitumėte prie mergaitės su smuiku kapo.

 

Labai senos Elmvudo kapinės kažkada buvo paprasčiausiai vadinamos Centralijos miesto kapinėmis. Manoma, kad čia palaidoti žmonių kūnai ilsisi nuo maždaug 1860 metų. Visas miestelis atrodo taip, lyg kas būtų atsukęs laiką atgal. Centralijos panorama – lyg iš septintojo dešimtmečio filmų.

 

Elmvudo kapinėse priskaičiuojama virš 17000 kapų. Tačiau legendinį kapą pastebėti nesunku. Iš tolo matyti aukštas paminklas, vaizduojantis mergaitę, grojančią smuikeliu. Vintažine suknele vilkinti mergaitė su dvejomis kasomis buvo vardu Harieta Enė. Ji mirė sulaukusi vos 11 metų nuo difterijos. Sklando kalbos, kad žmonės į kapines įžengę naktį išgirsta tylią smuiko muziką, sklindančią nuo Enės kapo. Būdama gyva mergaitė labai mėgo groti smuiku savo šeimos nariams ir draugams. Ji buvo taip prisirišusi prie savo instrumento, kad jai mirus tėvai nusprendė pastatyti paminklą, vaizduojantį ją su smuikeliu.

 

Apie Enę pasakojama ir kitokių istorijų. Tačiau realaus pagrindo jos neturi. Pavyzdžiui, norėdami įbauginti paauglius, kad neitų naktį į kapines pasakojama, kad Enę užmušė tėvas su jos smuiku. Kartą viena vaiduoklių medžiotojų grupė teigė pastebėję paslaptingą šviesą, sklindančią nuo statulos, kita – kad mergaitė su smuiku verkė žalsvomis ašaromis… Iš tiesų, po jos akimis galima įžiūrėti žalsvų samanų ir pelėsių.