Numatytas svarbus vizitas pas gydytoją ar pokalbis dėl darbo? Tikėtina, negalėsite susikoncentruoti į jokią kitą veiklą, išbrauksite iš dienotvarkės kitas užduotis, kad niekas netrukdytų tinkamai nusiteikti. Gyvensite laukimo režimu.

 

Kas tai?Waiting,Concept,Vector,Illustration,Of,People,Using,Smartphones,For,Reading

 

Daugelis žmonių per 24 val. gali atlikti daug darbų ir užduočių, tačiau nemaža dalis jaučiasi paralyžiuoti, jei prieš akis laukia svarbus įvykis. Laikas prieš jį tarsi netenka prasmės. „Nesvarbu, ar turime svarbių užduočių, kurias reikia atlikti. Nesvarbu, kad turime laiko joms atlikti. Nesvarbu, kad norime dirbti. Negalime pajudėti iš mirties taško, – pasakoja psichologė, ADHD specialistė Maaya Hitomi. – Be nerimo, dėl artėjančio įvykio kankina kaltė, gėda, kad nėra jėgų įveikti sąstingį.“

 

Dėl psichologinių ar net fizinių jėgų stokos diena tampa visai neproduktyvi. Protas susitelkia į varginančią situaciją (tai vadinama minčių atrajojimu), kankina nesėkmės baimė, kyla noras ramiai pralaukti likusį laiką ir apsisaugoti nuo klaidų. Kiekvieną kartą bandant susikaupti ir užsiimti kita veikla užklumpa išgąstis pražiopsoti svarbų įvykį. Galiausiai žmogus pasirenka sėdėti ir nieko svarbaus neveikti, kad… neperdegtų, nepavargtų, nesiblaškytų, nesinervintų, nepamirštų, nepavėluotų. Dažniausiai iš rankų nedingsta telefonas, o į burną keliauja nesveiki užkandžiai.

 

Toks įprotis sudaryti sau laiko vakuumą prieš svarbų įvykį vadinamas laukimo režimu.

 

Gana dažnas reiškinys

 

„Tarkime, suplanuotas susitikimas 13 val. Užuot gyvenę įprastu ritmu, susitelkę į darbą, namų ruošą, išėję į miestą sutvarkyti kitų reikalų, jausitės užstrigę, išsiblaškę arba atsiriboję. Sunku susikaupti ir atlikti būtiniausias užduotis iš darbų sąrašo, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę ir pagaminti pietus. Laukimas pasiglemžia visas mintis, kol ateina laikas vykti į numatytą susitikimą“, – pasakoja amerikiečių psichoterapeutė Mollie Spiesman.

 

Pasak specialistės, laukimo režimas – gana įprastas elgesys. Daugelis žmonių patiria panašią būseną nors kartą gyvenime. Šis įprotis būdingesnis dirbantiems savarankiškai ir galintiems laisvai planuoti užimtumą, tačiau nesvetimas ir turintiems nuolatinį etatą. Psichologai atkreipia dėmesį, jog laukimo režimas – aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD), net autizmo simptomas. Tačiau jis gali pasireikšti visiems prieš svarbų įvykį – vairavimo egzaminą, kelionę, pirmą pasimatymą su patinkančiu asmeniu ir pan.

 

Laukimo režimas dažniausiai kyla dėl nerimo. „Atsisakius visų kitų užduočių ir darbų, susitelkiant į laukimą galima nors minimaliai kontroliuoti aplinką ir geriau pasiruošti artėjančiam įvykiui. Gretutinių darbų eliminavimas padeda sumažinti stresą“, – sako kita amerikiečių psichologė Amy Braun. Kai kuriais atvejais sustabdyti laiką prasminga. „Jei nenorite užstrigti eismo spūstyje ir pavėluoti, tikrai nereikėtų vykti į greitojo maisto užkandinę likus kelioms valandoms iki susitikimo, tačiau kartais žmonių elgesys būna iracionalus“, – pastebi ji.

 

Šalutinis poveikis

 

„Jei nėra jokios realios priežasties laukti, tačiau jaučiatės užvaldyti minčių apie įvykį, gali būti, kad jums būdinga protinės veiklos disfunkcija, pavyzdžiui, hiperaktyvumas, – perspėja psichologė Sarah Shapiro. – Tad sunku nustatyti prioritetus, planuoti, organizuoti veiklą ir pareigas. Toks asmuo gali jaustis užspęstas į kampą, jei tenka rinktis, kokias užduotis iš ilgo sąrašo atlikti pirmiausia.“

 

Tie, kurie nors kartą susidūrė su laukimo režimu, žino, kad nerimas pavagia visą psichinį atsparumą. Būsena sunkėja proporcingai įvykio svarbumui, nerimo ir streso lygiui. „Kuo labiau žmogus nerimauja, tuo labiau nori pasiruošti, t. y. atsiriboti nuo kasdienės veiklos ir kitų užduočių“, – atskleidžia terapeutė. Laukimo režimas gali pakenkti ne tik sveikatai, bet ir socialiniam gyvenimui bei karjerai, ypač jei didėja atsiskyrimas ir neveiklumas.

 

Tam, kad laukimo režimas nesugriautų įprasto dienos ritmo, socialinis darbuotojas ir klinikinis psichoterapeutas Gideonas Javna siūlo praktikuoti dėmesingumo meditacijas. „Užuot galvoję apie ateitį, sutelkite dėmesį į penkis pojūčius, – pataria jis. – Kuo kvepia kambarys? Kaip atrodo darbo stalas? Giliai įkvėpkite ir stebėkite aplinką realiu laiku. Tai padės sumažinti nerimą, psichologinį sąstingį ir įstrigimo jausmą.“

 

Atsipalaidavimo praktikos nuima ne tik smegenų, bet ir raumenų įsitempimą, todėl atsiranda papildomų jėgų. Gali būti, kad laukiant svarbaus įvykio pavyks nuveikti kelis nesudėtingus darbus: atsakyti į elektroninius laiškus, paskambinti draugui, sumokėti mokesčius ar suplanuoti dovanas artimiesiems.

 

Greitoji pagalba

 

Įveikite nerimą. Nesvarbu, ar laukimo režimą aktyvavo socialinis nerimas, ar viešojo kalbėjimo baimė, palengvėja surašius galimus problemos sprendimo būdus. Psichologai rekomenduoja perkelti mintis iš galvos ant balto popieriaus lapo. Užrašykite, kaip elgsitės tam tikrose situacijose, sukurkite kalbą ir repetuokite balsu. Pasiruoškite tam, ką galite kontroliuoti, ir paleiskite tai, kas nuo jūsų nepriklauso. Savigrauža sumažės, jei pasižymėsite darbus, kurių nespėjote atlikti svarbią dieną. Tai reiškia, kad jų nepamiršote, o tik atidėjote.

 

Sudarykite prioritetų sąrašą. Kova su laukimu atima daug jėgų, todėl kyla rizika pamiršti tikrai svarbius darbus. Tam, kad galėtume išlaikyti įprastą dienos ritmą, paruoškite prioritetų sąrašą, kuris padės nukreipti mintis nuo ateities į dabartį. Į sąrašą įtraukite būtiniausias užduotis, kurias svarbu atlikti minėtą dieną, taip pat nebaigtus darbus. Laikykite užrašus nuolat prieš akis ir žymėkite atliktas užduotis.

 

Pradėkite nuo paprastų užduočių. Svarbią dieną nesitikėkite versti kalnus. Jei jaučiate nerimą ir nuolat galvojate apie įvykį, sunku mobilizuoti visus protinius išteklius. Galite prarasti laiko nuovoką. Vienas būdų palengvinti savijautą – atlikti mažai energijos ir pastangų reikalaujančias užduotis, nesvarbu, ar tai darbo stalo tvarkymas, ar skalbinių rūšiavimas. Jei veikla nevargina nei fiziškai, nei psichologiškai, galbūt tai tinkamiausias metas užsiimti darbais, kurie buvo atidėliojami.

 

Planuokite svarbius įvykius. Jei popietinis susitikimas sutrikdo viso ryto rutiną ir pusdienį žiūrite tik į laikrodį, iš anksto planuokite savo užimtumą. Galbūt verta paskirti svarbius posėdžius pirmoje dienos pusėje? Taip pat tokius įvykius patariama planuoti dienos pabaigoje. Ši praktika šiek tiek išsklaido nerimo atmosferą. Pavyzdžiui, vizitą pas odontologą skirkite iškart po darbo. Tai sumažins laiko vakuumo ir nieko neveikimo periodą.

 

Nustatykite žadintuvą. Vienas iš laukimo režimo minusų – negebėjimas tinkamai įvertinti laiko: viena valanda gali slinkti kaip penkios minutės ir atvirkščiai. Lengva prarasti nuovoką. Padidėja nerimas kažką praleisti ar nespėti, nes neįmanoma susikoncentruoti į nieką, išskyrus būsimą įvykį. Specialistai siūlo užsistatyti žadintuvą, kuris suskambėtų 15 min. iki laiko, kai reikia išeiti pro duris. Šis metodas padės atsipalaiduoti ir susitelkti į esamuoju laiku atliekamą užduotį, nesijaudinant praleisti tinkamą momentą.

 

Orientuokitės laike. Kaip alternatyvą žadintuvui galite stebėti laiką natūraliai įvertinę, kiek užtrunka žiūrėti filmą ar gaminti valgį. Jei tiksliai žinote, kad viena serija trunka 45 min., o višta orkaitėje iškepa per 1,5 val., galite atsipalaiduoti ir nekontroliuoti laiko. Filmo titrai ar orkaitės laikmatis praneš, kada pradėti ruoštis numatymam įvykiui. Ne tik išvengsite laukimo režimo įtampos, bet ir praleisite laiką turiningai.

 

Neteiskite savęs. Laukimo režimas gali sukelti paniką perfekcionistams ir darbomanams, kuriems kančia leisti laiką neproduktyviai. Kritika sau nepalengvins psichologinės būsenos. Atvirkščiai, reikia stengtis būti sau atlaidžiam, supratingam, priimti jausmus. Prieš nusiviliant savimi reikėtų paklausti, kas lemia nerimą ir stresą prieš būsimą įvykį. Naudinga pasilepinti malonia veikla, kuri suteikia smegenims dopamino. Tai rytinė kava žvelgiant į bundantį miestą, trumpas pasivaikščiojimas parke, lengvo turinio knyga įsitaisius minkštame fotelyje.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė