Prognozuodami artėjančio šildymo sezono kainas, energetikos ekspertai ramina, kad iki 2023 m. pabaigos jos turėtų būti panašios į nusistovėjusias praėjusio sezono pabaigoje. Vis dėlto neslepiama, kad pasaulinėje kuro rinkoje ramybė apgaulinga, o kainų šuoliai – nenuspėjami. Tad gyventojai jau dabar turėtų ruoštis šaltymečiui, o kai kurie ir pasidomėti atnaujinta kompensacijų už būsto šildymą tvarka.

 

Ženklių kainų pokyčių dar nematytiHouse,Model,Wrapped,In,Scarf,On,Radiator,Indoors,,Space,For

 

„Baltpool“ duomenimis, prieš 2023–2024 m. šildymo sezoną Lietuvoje jau pradėjo formuotis kiek mažesnė nei šiemet (32 Eur/MWh) vidutinė biokuro kaina. Tokią kainos prognozę signalizuoja ir žaliavinės medienos kainos Valstybinės miškų urėdijos aukcione. Tai svarbu, nes dauguma Lietuvos šilumos ūkio perėjo prie biokuro, tik Vilnius, kurio nemažą šilumos gamybos dalį vis dar sudaro dujos, jas laikinai buvo pakeitęs mazutu. Vertindamas esamą situaciją Lietuvos biokuro rinkoje, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analitikas Antanas Budraitis ramina, kad šildymo kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose iki 2023-iųjų pabaigos turėtų būti panašios į nusistovėjusias praėjusio sezono pabaigoje. Anot eksperto, šiuo metu intensyviai vyksta apsirūpinimas biokuru šių metų IV ketvirčiui ir jau susitarta dėl 42 % reikiamo kiekio – tai atitinka istorinius vidurkius. Skalbiama ir apie mažėjančias gamtinių dujų kainas. Palyginti su praėjusiu sezonu, gamtinių dujų kaina sumažėjo 5–7 kartus, todėl šiemet nebus didelio skirtumo, ar šilumai gaminti bus naudojamos dujos, ar biokuras. Tad bent iki kalendorinės 2023 m. pabaigos didžiųjų miestų gyventojai dėl išaugusių šildymo kainų nerimauti neturėtų. Visgi, ekspertų teigimu, 2024 m. jau galima tikėti tam tikro kainų pokyčio. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir temperatūros svyravimus, jis gali tiek apie 15 % sumažėti, tiek ir atitinkamai padidėti. Šildymo sezonas aktualus ir individualių namų gyventojams. Namus šildantys kietuoju kuru savarankiškai šįmet už kubinį metrą malkų mokės 145–175 Eur, akmens anglis atsieis apie 480 Eur už toną, o pjuvenų briketai – apie 460 Eur už toną. Šios kainos beveik identiškos praėjusių metų kuro vertėms.

 

Tikėtina, kad bus vertinamas kompensacijų gavėjų turtas

 

Artėjant šildymo sezonui ir savivaldybėms jau priimant paraiškas būsto šildymo kompensacijoms gauti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vertinimu, šiemet gyventojų prašymų nagrinėjimas turėtų būti sklandesnis. Ministerija tikina, kad, atsižvelgus į praėjusio sezono trūkumus, patobulinta Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS), dėl to savivaldybės tarnautojai galės dirbti greičiau. Be to, šiemet vėl turėtų būti vertinamos ne tik pareiškėjų pajamos, bet ir turtas. Tad, prognozuoja SADM, gavėjų turėtų sumažėti beveik penktadaliu. Prieš prasidedant šildymo sezonui Seimas dar turi pakoreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, kad, SADM iniciatyva, nuo šio spalio vėl būtų vertinamas socialinės paramos gavėjų turtas. Anot ministerijos atstovų, grąžinti turto vertinimą prašė Lietuvos savivaldybių asociacija, atskiros savivaldybės. SADM pastebėjo, kad praeitą sezoną atsirado asmenų, kurie valdo keletą nekilnojamojo turto objektų, o anksčiau paramos niekada neprašydavo. SADM prognozėmis, dėl to kompensacijų gavėjų ratas sumažėtų apie 18 %. Tam įtakos turės ir pigesnis šildymas, kurio tikimasi šį sezoną. Preliminariais skaičiavimais, 2023–2024 m. šildymo sezoną kompensacijas gaus apie 200 tūkst. asmenų. Paramos gavėjų turtas pastaruosius ketverius metus – nuo pandemijos pradžios – nevertintas. Pandemijai pasibaigus tvarka buvo pratęsta reaguojant į kilusį plataus masto karą Ukrainoje bei ženkliai pabrangus energijos ištekliams. Praėjusį šildymo sezoną kompensacijas už būsto šildymo išlaidas ir išlaidas vandeniui kiekvieną mėnesį gaudavo apie 243 tūkst., arba 8,5 % visų Lietuvos gyventojų – 37 tūkst. gyventojų daugiau nei 2021–2022 m.

 

Savivaldybės jau priima prašymus

 

Likus mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, kuris įprastai prasideda spalį, gyventojai per SPIS jau gali teikti prašymus kompensacijoms gauti, kartu vyksta išankstinė registracija prašymams pateikti. Kiek prašymų jau sulaukta, informavo trijų didžiųjų Lietuvos miestų atstovai. Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį patikino sulaukusi beveik 6000 prašymų. Kauno miesto savivaldybėje prašymų registruota apie 1000. Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė ELTAI teigė, jog per nepilnas 5 dienas kompensacijos už išlaidas būstui šildyti jau paprašė apie 300 asmenų. Kompensacijų gyventojai gali prašyti ir viso šildymo sezono metu. Prašymą galima teikti iki balandžio 30-osios.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė