Rekomenduojama paros formulė: 8 valandos miegui, 8 valandos darbui ir tiek pat poilsiui. Kiek iš jūsų tokios laikotės? Tyrimai atskleidžia, kad lietuviai daug laiko skiria darbui ir kitiems varginantiems reikalams, o kaip poilsis? Ar mokame ilsėtis ir kaip efektyviai tai daryti?

 

Tipinė lietuvio paraSummertime,Vacation,Concept.,Time,To,Relax.,Last,Minute,Deals.,Alarm

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, lietuviai – daug dirbanti ir mažai besiilsinti tauta. 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad už italus dirbame net dvigubai daugiau! Lenkiame ir darbštuoliais vadinamus vokiečius, taip pat norvegus, kaimynus lenkus. Daug laiko atitenka ne tik profesinei veiklai, bet ir namų ruošos darbams, apsipirkimui, kitoms pareigoms. Štai kaip atrodytų tipinė suaugusio dirbančio lietuvio para, jeigu visas mėnesio veiklas tolygiai padalintume per dienas:

  •  503 min. miegui
  •  304 min. darbui
  •  154 min. namų ruošai
  •  137 min. TV ir radijui
  •  88 min. valgymui ir gėrimui
  •  61 min. laisvalaikio veikloms
  •  54 min. asmeninei higienai
  •  42 min. neapmokamam darbui, savanorystei
  •  32 min. susitikimams su draugais
  •  19 min. kartu gyvenančiųjų priežiūrai
  •  17 min. apsipirkimui
  •  16 min. sportui
  •  12 min. mokslui ir studijoms
  •  1 min. renginių lankymui.

 

Kas keitėsi bėgant šimtmečiams?

 

Antropologiniai tyrinėjimai rodo, kad bėgant šimtmečiams žmonių įpročiai ir gyvenimo būdas stipriai keitėsi. Tai palietė ir laisvalaikį. Tiesą sakant, rankiotojų ir medžiotojų bendruomenėse tokio dalyko apskritai nebuvo. Žmonės daug laiko skyrė išgyvenimui ir būtinosioms reikmėms patenkinti, o kas likdavo, tekdavo bendravimui. Asmeninė laisvalaikio veikla, skirta tik pramogai ir malonumui, tų laikų žmonijai nebuvo suprantama. Keičiantis žmonių biologijai, gyvenimo sąlygoms ir įpročiams, viskas stipriai pasikeitė. Dabar žmonės gerokai mažiau laiko skiria bendravimui – tą laiką išnaudoja įvairioms laisvalaikio pramogoms ir kitiems asmeniniams reikalams. Apskritai šiandienė dienotvarkė, lyginant su kadaise gyvenusių protėvių, labai skiriasi. Seniau žmonės naktimis retai kada miegodavo nepertraukiamas 8 val., užtat buvo įprasta nusnūsti dieną. Taip pat nebuvo ir trijų valgymų per dieną. Štai Australijos aborigenai rimtai valgydavo tik kartą per dieną – vakare, sugrįžę į buveinę po įvairių darbų. Likusį laiką jie rankiodavo gamtos gėrybes ir užkandžiaudavo.

 

Kodėl būtinas?

 

Šiuolaikiniai sveikatos specialistai sutaria – poilsis būtinas kiekvienam. Tik tinkamai subalansavęs darbo ir poilsio režimą žmogus galės džiaugtis puikia savijauta, mėgausis gyvenimu.

 

Atsipalaidavimas ir streso mažinimas. Fizinė poilsio būtinybė akivaizdi – be to neišgyventume nė vienas. Štai kodėl taip svarbu per parą 7–8 val. skirti miegui. Visgi laisvalaikio veiklos ne mažiau reikšmingos psichinei sveikatai. Įrodyta, kad tų žmonių, kurie skiria laiko poilsiui, organizmuose kur kas mažesnė streso hormonų koncentracija nei tų, kurie ilsisi per mažai. Deramai ilsintis mažėja emocinio išsekimo, nerimo sutrikimų, depresijos rizika. Apskritai lydi didesnis pasitenkinimas gyvenimu ir savimi.

 

Apsauga nuo pavojingų lėtinių ligų. Stresas – vienas didžiausių sveikatos priešų. Laisvalaikio veiklos padeda jį slopinti, kartu palaiko gerą imuninės sistemos veiklą, netgi mažina pavojingų lėtinių ligų riziką. Įrodyta, kad tie žmonės, kurie normaliai ilsisi, rečiau susiduria su II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, net onkologiniais susirgimais.

 

Asmeninis tobulėjimas. Laisvalaikis leidžia išbandyti naujoves, pamatyti neregėtas vietas, susipažinti su vis kitais reiškiniais, išmokti kažko naujo. Tai aktyviai stimuliuoja smegenis, skatina naujų neuronų ryšių formavimąsi, sykiu didina kūrybiškumą, įkvepia novatoriškoms idėjoms. Taigi drąsiai galima teigti, kad laisvalaikis – būtina asmeninio augimo sudedamoji dalis. Jis padeda geriau pažinti save ir išsiaiškinti, kas iš tiesų esame, ko norime ir koks gyvenimo tikslas. Neatsitiktinai daugiau laiko laisvalaikio veikloms skiriantys asmenys dažniau sako jaučiantys pilnatvę už tuos, kurie pernelyg panirę į darbus ir pareigas.

 

Socialinių poreikių patenkinimas. Kaip minėta, prieš tūkstančius metų žmonės visą laisvą laiką skyrė bendravimui su kitais. Šiandien taip tikrai nebėra, tačiau bendravimas vis dar itin svarbi laisvalaikio dalis. Į tai įeina veiklos su šeima, draugais, giminaičių lankymas, naujos pažintys užsiimant įvairiomis pramogomis. Taigi, laisvalaikis plečia socialinį gyvenimą, leidžia patenkinti bendravimo poreikį. Įrodyta, kad tie asmenys, kurie skiria daugiau laiko laisvalaikiui, rečiau jaučiasi vieniši nei tie, kurie ilsisi mažai. Ir tai visiškai nepriklauso nuo šeiminio statuso ar draugų kiekio. Dar daugiau – jie gali pasigirti geresniais santykiais su antrąja puse, vaikais, šeima, draugais. Tad auga ne tik santykių kiekybė, bet ir kokybė.

 

Didesnis darbo našumas. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad geriausių rezultatų profesinėje veikloje pasiekia ne tie, kurie jai skiria daugiausia laiko, o geriausiai gebantys suderinti darbą ir poilsį. Per mažai ilsintis darbas, net jeigu labai mėgstamas, netrunka apkarsti. Jis ima varginti, pradeda trūkti motyvacijos, įveliama vis daugiau klaidų, vis dažniau į užduotis žiūrima atmestinai. Visai kitaip į darbus kimbama po kokybiško poilsio – su nauju įkvėpimu ir naujomis jėgomis. Didėja tiek produktyvumas, tiek pasitenkinimas profesiniu gyvenimu. Mokslinės studijos rodo, kad tie darbuotojai, kurie normaliai ilsisi, efektyviau susidoroja su kilusiais iššūkiais, pasižymi inovatyvesniu ir kūrybiškesniu požiūriu, yra lankstesni, geriau sutaria su kolegomis.

 

Idėjos kokybiškam laisvalaikiui

 

Nėra griežtų taisyklių nei kiek laiko skirti poilsiui, nei kaip tą laiką išnaudoti. Tai individualu, priklauso nuo asmeninių savybių, galimybių, pomėgių ir kitų aplinkybių. Svarbiausia, kad jaustumėtės atsipalaidavę, atsigavę, įgiję tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų. Dalinamės keletu idėjų, kaip produktyviai išnaudoti laisvą laiką.

 

Skaityti. Žurnalus, straipsnius internete, knygas – kas tik patinka. Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitymas – viena labiausiai atpalaiduojančių veiklų, nes efektyviai sutelkia mintis, atitraukia nuo dienos rūpesčių. Skaitantys žmonės pasižymi mažesniu streso lygiu, taip pat yra kūrybiškesni, atviresni naujoms patirtims. Ką jau kalbėti apie tai, kad skaitymas stiprina kognityvines funkcijas, plečia žodyną, didina bendrą išsilavinimą.

 

Užsiimti fizine veikla. Šiandien didžioji dalis visuomenės propaguoja pernelyg sėslų gyvenimo būdą, per mažai juda. Tai žaloja tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Dirbant sėdimą darbą sunku skirti laiko fiziniam aktyvumui, todėl bent laisvalaikiu reikėtų tai kompensuoti ir užsiimti aktyvia veikla. Tai nebūtinai turi būti sportas, tinka ir pasivaikščiojimas gamtoje, aktyvūs žaidimai su vaikais, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, šokių užsiėmimai ar kt. Svarbiausia, kad patiktų, atpalaiduotų, o ne taptų dar viena prievole.

 

Išbandyti kūrybinius užsiėmimus. Keramika, tapymas, mezgimas, floristika, muzikos kūrimas… Tinka bet kokia su kūryba susijusi veikla. Toks laisvalaikis efektyviai įtraukia, todėl leidžia maksimaliai atsipalaiduoti, atsiduoti dabarties akimirkai, pamirštant visus „o jeigu būčiau pasielgęs kitaip“ ir „kas laukia rytoj…“. Tokia veikla primena meditaciją, leidžia saugiai išgyventi užslėptus jausmus ir juos paleisti, išlieti per kūrybą. Tai – tarsi kitokia dienoraščio forma.

 

Savanoriauti. Padėdami kitiems padedame ir patys sau. Savanorystė leidžia ne tik sumažinti kitų rūpesčius, bet ir pažinti naujus žmones, įgyti kitokių patirčių, žinių, visomis prasmėmis plėsti akiratį. Maža to, ji didina dėkingumo jausmą, empatiją, padeda įvertinti gyvenimo kokybę. Ne veltui savanoriaujantys žmonės jaučiasi laimingesni ir dėkingesni. Tik labai svarbu, kad noras savanoriauti eitų iš širdies, savanorystė per prievartą neatneš nieko gero.

 

Keliauti.  Po savo miestą, šalį ar užsienį. Kiekvienam pagal galimybes ir norus. Kiekviena kelionė – labai praturtinanti patirtis. Tiek intelektualiai, tiek emociškai. Juk keliaudami pažįstame ne tik naujas vietas, papročius, kultūras, bet ir naujus žmones, o su jais atrandame ir naujų požiūrio kampų. Keliavimas – dvasiškai praplečianti patirtis. Keliaujant kartu su artimaisiais, draugais stiprėja tarpusavio ryšys, vieni kitus pamatome naujomis spalvomis, giliau ir autentiškiau nei pilkoje kasdienybėje. Net jeigu kelionė trumpa, jos metu patirti įspūdžiai išliks visam gyvenimui.

 

Būti gamtoje. Pasivaikščiojimas miesto parke ar botanikos sode, žygis miške, plaukimas baidarėmis, sodininkystė ar paprasčiausias gėlių auginimas balkone – variantų, kaip pasinerti į gamtos apsuptį, yra įvairių ir tinkančių kiekvienam. Įrodyta, kad vos 20 min. pabuvus gamtos apsuptyje nukrinta streso hormonų lygis kraujyje, sunormalėja kvėpavimas, širdies ritmas, netgi nežymiai sumažėja kraujospūdis. Visa tai rodo, kad tebesame gamtos dalis ir joje jaučiamės saugiausiai.

 

Žaisti. Žaidimai įprastai laikomi vaikų pasaulio dalimi, bet ne mažiau smagūs ir naudingi suaugusiesiems. Šiandien apstu jiems skirtų stalo ir kitokių žaidimų. Visi jie ne tik smagūs, bet ir naudingi. Įrodyta, kad 59 % suaugusių žmonių, dėliodami dėliones, pajunta gilų atsipalaidavimą, mintimis absoliučiai atitrūksta nuo dienos rūpesčių. 42 % netgi jaučia, kaip tokia laisvalaikio veikla teigiamai veikia emocinę sveikatą ir stiprina kognityvines funkcijas. Įvairūs žaidimai ne tik linksmina, bet ir stimuliuoja protinę veiklą, emocijas, lavina problemų sprendimo, bendravimo įgūdžius.

 

Bendrauti. Paradoksalu, tačiau pasaulyje, kuriame apstu bendravimą palengvinančių technologijų, komunikuojama vis rečiau. Bent jau turint omenyje kokybišką bendravimą. Labai rekomenduojama kuo dažniau susitikti su draugais, skirti laiko gyvam bendravimui, nes jo niekada nepakeis jokie socialiniai tinklai ar žinutės. Raskite bendrą patinkančią veiklą ir reguliariai ja užsiimkite, o gal tiesiog kartu mėgaukitės skania kava, pasivaikščiokite. Ne taip svarbu, ką veiksite, svarbu, kad su kitais žmonėmis. Socialinių poreikių patenkinimas – viena esminių laimingo gyvenimo dalių.

 

Kaip rasti laiko?

 

Šiandien daug žmonių skundžiasi laiko trūkumu – esą neturi laisvalaikio vien dėl to, kad tam nepakanka paros. Laiko visi turime vienodai, viskas priklauso nuo to, kaip jį išnaudojame. Štai keletas patarimų, kurie padės rasti laiko laisvalaikiui:

 

Prioritetai ir paskirstymas. Pirmiausia pasidarykite dienos veiklų sąrašą su joms skiriamu apytiksliu laiku. Tai padės aiškiai pamatyti, kur dingsta laikas. Įvertinkite, ar tos veiklos, kurioms skiriama daugiausia laiko, tikrai svarbiausios. O gal metas perdėlioti prioritetus? Kitas svarbus patarimas – prašyti pagalbos, skirti užduočių kitiems. Dauguma prisiima per daug atsakomybių, kai iš tiesų tuo gali pasirūpinti šeimos nariai, kolegos ar kiti asmenys. Susikoncentruokite į tai, kas tikrai svarbu, ir atsisakykite neesminių įsipareigojimų.

 

Laiko planavimas. Daug laiko iššvaistoma veltui vien neturint aiškaus dienos plano. Kai žinome, kas po ko turėtų sekti ir kiek apytiksliai laiko tam galime skirti, neprarandame brangių minučių tuščiam svarstymui – o kas dabar, taip pat nesimėtome nuo veiklos prie veiklos, elgiamės sistemingiau. Idealu, jeigu iš vakaro susidarysite kitos dienos planą. Tai patogu daryti tam skirtose išmaniųjų telefonų aplikacijose. Užtruksite vos kelias minutes, kurios kitą dieną gali padovanoti ne vieną valandą! Ilgainiui pastebėsite, kad laiką planuojate vis efektyviau ir tai daryti vis lengviau.

 

Ribų nustatymas. Išmokite pasakyti „ne“ veiklai ar žmonėms, kurie neatitinka jūsų vertybių bei prioritetų. Tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Nesate atsakingi už viską ir visada, kaip ir nesate kažkam kažką skolingi. Tai įsisąmoninus ne tik atsiras daugiau laiko, bet ir išvengsite perdegimo.

 

Kasdienių užduočių supaprastinimas. Gerai apgalvokite kasdienes veiklas – galbūt įmanoma jas supaprastinti, paversti efektyvesnėmis ir taupesnėmis laiko atžvilgiu. Pavyzdžiui, galbūt galima automatizuoti sąskaitų apmokėjimą? Gal galite sau leisti įsigyti robotą-siurblį? O gal apsipirkti pavyktų pakeliui iš darbo, o ne vykstant tam atskirai?

 

Ekranų laiko ribojimas. Ekranai – vieni didžiausių laiko vagių. Kelios minutės socialiniame tinkle nepastebimai virsta pusvalandžiu ar visa valanda, patogus įsitaisymas prieš TV ekraną „suvalgo“ visą vakarą… Todėl svarbu nusistatyti griežtas ribas, kiek ir kada galite sau leisti skirti laiko ekranams. Tam kontroliuoti yra įvairių mobiliųjų programėlių, kurios primena, kad metas atsitraukti nuo ekranų, renka ekranų laiko statistiką, padeda geriau suvokti įpročius bei juos koreguoti.

 

Laisvalaikio planavimas. Tegul laisvalaikis tampa tokiu pat neišvengiama dienos užduotimi, kaip ir visos kitos. Tiesiog iš anksto jį numatykite ir įtraukite į dienotvarkę. Lengviau ir patogiau iš anksto žinoti, kiek ir kam skirta laiko, nei bandyti viską suplanuoti impulsyviai. Juk įprastai, jeigu dėl prasto laiko planavimo kažko nespėjame, esame linkę aukoti laisvalaikį.

 

Jokios daugiaveikos. Nors kelių užduočių atlikimas vienu metu gali atrodyti kaip puikus laiko taupymo būdas, taip nėra. Įrodyta, kad tai neefektyvu, mažina produktyvumą, didina klaidų tikimybę, prastina dėmesio sutelkimą, todėl galiausiai sugaištame daugiau laiko, nei tas veiklas darę atskirai. Taigi vienu metu dėmesį skirkite vienai užduočiai.

 

 Autorius Jūratė Survilė