Laisvadienis lovoje – poilsis ar kančia?

Nemažai žmonių, kuriems visą savaitę darbas darbą veja, svajoja pailsėti nors savaitgalį – išsimiegoti iki soties ir visą dieną praleisti namuose neskubant. Ar visiems svarbu periodiškai sustabdyti laiką? O kaip neužstrigti pasyviai ilsintis?

Naujas poilsio būdas

Visuomenėje, kurioje vertinamas produktyvus darbas, retas sėdi sudėjęs rankas ir žiūri į vieną tašką. Tai per didelė prabanga. Tačiau pastaruoju metu, vis dažniau kalbant apie perdegimo sindromą ir psichinę sveikatą, atsiranda suvokimas, kad nė vienas neišgyvens be poilsio.

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo laisvalaikio praleidimo būdas, vadinamas lovadieniu. Viena vertus, tai diena, kada asmuo nieko neveikia. Kita vertus, vis tik veikia tai, kas atpalaiduoja ir teikia malonumą. Lovadienius vienija keli bendri bruožai: žmogus daug miega, nesiskiria su pižama, praktiškai visą laiką (su trumpomis išimtimis) praleidžia lovoje valgydamas, žiūrėdamas serialus, skaitydamas ar užsiimdamas kita pasyvia veikla.

„Lovadieniai reiškia pareigų, įsipareigojimų atsisakymą, kardinalų rutinos pakeitimą ir laiką tik sau“, – sako psichiatrė dr. Kristin Gill. – Tai terminas, kurį sugalvojo jaunoji karta norėdama apibūdinti žingsnį nuo įtempto gyvenimo tempo prie atsipalaidavimo bei energijos atkūrimo.“ Saitažodis #bedrotting socialiniame tinkle „TikTok“ panaudotas daugiau kaip 3,2 mln. kartų.

Kai kuriems žmonėms diena lovoje žiūrint serialus ir valgant greito paruošimo makaronus yra variantas pailsėti nuo kasdienės įtampos, tačiau specialistai perspėja, kad užsitęsęs tinginiavimas daro meškos paslaugą.

Laikas įkrauti baterijas

Jaunoji karta teigia, kad lovadieniai naudingi jų psichinei sveikatai ir gerovei. Moterys priduria, kad taip rūpinasi savimi, o psichologai sutinka, jog šie argumentai turi tiesos. „Normalu ir sveika, kad žmonės nori skirti laiko poilsiui ir atsijungti nuo išorinio pasaulio, – įsitikinusi dr. K. Gill. – Toks poilsis padeda įkrauti asmenines socialines baterijas, fiziškai pailsinti kūną ir pasiruošti iššūkiams, kurie laukia ateityje.“

Kitas vartymosi lovoje pranašumas – atsitraukimas nuo informacijos srauto ir buvimas su savimi esamuoju laiku. „Iniciatyva ir net drąsa pasakyti aplinkiniams „šiandien nieko neveiksiu“ arba „ilsėsiuosi, todėl netrukdykite“ ar „savaitgalį būsiu nepasiekiamas“ visuomenėje, kuri jaučiasi kalta dėl poilsio, suteikia daug socialinių galių“, – teigia amerikiečių psichiatrė.

Pasak docentės dr. Anot Gold iš Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos, pasyvus poilsis lovoje naudingas, jei asmuo supranta, kodėl taip elgiasi: „Šią socialinių tinklų madą galima palyginti su tingia diena, tačiau tai nėra tas pats. Tingią dieną žmonės vis tiek užsiima aktyvesne veikla, pavyzdžiui, leidžia laiką su draugais kavinėje ar parke. O lovadieniai įsivaizduojami išimtinai pataluose.“ Svarbu suprasti, kam to reikia, ar norima tik pailsėti, apdovanoti save, ar atidėti problemų sprendimą, nuslopinti nemalonius jausmus.

Nematoma Mėnulio pusė

Užsitęsę lovadieniai, pavyzdžiui, žmogus visas atostogas leidžia namuose, nesirūpina buitimi, apleidžia draugus, neskiria dėmesio išvaizdai, kenkia labiau nei padeda. „Ilgas buvimas lovoje gali lemti vengimo elgesį ir izoliaciją, – perspėja psichologas Justinas Puderis. – Vienatvė gali padėti atsigauti emociškai ir fiziškai, tačiau ilga izoliacija skatina depresiją. Be to, nuolatinis buvimas komforto zonoje gali padidinti nerimą, kai teks išeiti į darbą.“

Ilgas voliojimasis pataluose gali iškreipti cirkadinį rimtą ir miego rutiną. „Jei praleidžiame daug laiko lovoje, tačiau nemiegame, o užsiimame kita veikla, kurią įprastai atliekame atsibudę, smegenys nuolat budės darbo režimu, – perspėja miego medicinos ekspertė Sarah Silverman. – Visą dieną praleidus lovoje pailgėja užmigimo laikas ir pablogėja bendra miego kokybė naktį. Lovadieniai gali sukelti nemigą.“

Šeimos ir prevencinės medicinos docentė Kelly Glazer Baron iš Jutos universiteto pritaria: „Lovadieniai yra priešingybė to, ką rekomenduojame žmonėms. Lova turi būti naudojama tik miegui ir intymumui, o ne veiklai, tokiai kaip valgymas, televizoriaus žiūrėjimas, naršymas internete.“

Jei žmogus užkandžiauja, paskaito, pasnaudžia, vėl ima į rankas telefoną, dingsta demarkacinė linija, skirianti dieną ir naktį. Smegenys nebegali išsijungti panorėjus miego. Nemigos problema paūmėja senatvėje, nes vyresni žmonės mėgsta pagulinėti dieną.

Raudonos vėliavėlės

„Iš pirmo žvilgsnio vadinamieji lovadieniai gali duoti daug gero: sulėtėja gyvenimo tempas, slopinamas stresas, atsipalaiduoja kūnas ir protas. Tačiau gerai savijautai būtina pusiausvyra. Būkite atidūs ir nepersistenkite, nes norėdami sau padėti galite pakenkti“, – sako psichiatras prof. Simonas Rego iš Alberto Einšteino medicinos koledžo. – Potraukis visą dieną miegoti gali reikšti, kad asmuo nori išvengti jausmų, streso, skausmo, kurie lydi būdraujant.“ Užslopinus save netenkama progos padėti sau.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad dažni suplanuoti ar spontaniniai lovadieniai signalizuoja apie sunkesnes psichines ar fizines būkles, pavyzdžiui, lėtinį nuovargį, perdegimo sindromą, nerimą, depresiją, todėl reikėtų konsultuotis su šeimos gydytoju. Nereikėtų numoti ranka į silpnumą ir nuolatinę energijos stoką.

„Sergant depresija gulėjimas lovoje yra potencialus būdas izoliuotis nuo aplinkinių, neturėti socialinių santykių. Apklausdami pacientus renkame informaciją, ir vienas šios būklės simptomų yra noras „pasislėpti po antklode“. Žmonėms, kurie kenčia nuo nerimo, lovadieniai suteiks trumpalaikį pagerėjimą, tačiau ilgainiui tai neveiks, nes neįmanoma visą laiką vengti to, kas kelia nerimą“, – tvirtina dr. Lynn Bufka iš Amerikos psichologų asociacijos.

Sveika pusiausvyra

Galima pasilepinti lovadieniais, tačiau nereikia piktnaudžiauti tinginiavimo epizodais. Deja, nėra apibrėžta, kaip dažnai sveika perkrauti baterijas, nes poreikiai individualūs. „Nesijaudinkite, jeigu jums nepatinka lovadienių mada. Tai, kas vieną žmogų atpalaiduoja, kitam gali tapti kančia“, – sako prof. S. Rego.

Svarbu ieškoti kitų streso įveikimo mechanizmų, kurie padėtų susidoroti su kasdieniais sunkumais. Galbūt, užuot visą dieną žaidus kompiuterinius žaidimus, reikėtų išeiti pasivaikščioti į mišką, susitikti su palaikančiais draugais, aplankyti koncertą ar parodą. Laikas sau nebūtinai turi būti tik lovoje. Galima užsiimti mankšta, medituoti ar rašyti dienoraštį.

Jeigu neveiksnumo periodai kartojasi ir sunku grįžti prie įprasto darbingumo, verta pasikonsultuoti su psichoterapeutu. Jis padėtų išsiaiškinti emocines iškrovos priežastis bei pamokytų, kaip atsipalaiduoti kitais būdais.

Rinkodaros spąstai

Amerikiečių psichiatrė Pooja Lakshmin teigia, kad kvapiosios žvakės, meditacinės muzikos įrašai, atpalaiduojantys kūno aliejai ir satino patalynė, t. y. įvairios prekės, kurios neva padeda geriau pasirūpinti savimi, yra komercinės pinklės žmonėms, ypač moterims, kurioms sunku susidoroti su realybe, kad gyvena visuomenėje, kuriai jos nerūpi.

„Praktikoje sutinku daugybę pacientų, kurie tiki, jog jeigu nepamirksta vonioje arba nepaguli pusę sekmadienio prie mėgstamo serialo, tai nesijaučia laimingi, nes „neranda laiko sau“. Tokia paviršinė kontrolė pilna tuščių kalorijų ir neduoda naudos psichinei sveikatai“, – rašo ji savo knygoje „Real Self – Care: A Transformative Program for Redefining Wellness“.

Specialistė perspėja, kad lovadienių mada socialiniuose tinkluose skatina lygintis tarpusavyje, kas ir kaip šauniai ilsisi, siekti tam tikro tobulumo. Visgi ilgainiui tai pradeda sekinti, o ne maitinti. Kitas vienas riebus minusas – visuomenės formuotojai skatina pirkti tam tikrus produktus, kurie esą turėtų dar geriau atpalaiduoti. Tačiau negavus reklamuojamo efekto užklumpa nusivylimas ne produktu, o savimi.

„Lovadieniai nėra blogi ar geri, svarbiausia, kaip juos naudojate. Ar gulite lovoje, kad išvengtumėte problemų? Jei tai tik dar vienas darbas ilgame sąraše, vargu ar jis sumažins stresą“, – įsitikinusi P. Lakshmin.

Kaip saugiai patinginiauti?

Dienos poilsiui rinkitės kitą vietą, o ne miegamojo lovą. Įsitaisykite ant sofos svetainėje, krėsle darbo kambaryje, vasarą – terasoje ar balkone.

Naršymas telefone ne atpalaiduoja, o didina nerimą. Geriau skaitykite grožinę literatūrą ar žiūrėkite filmą.

Susiekite poilsį su kūrybine, tačiau monotoniška veikla, pavyzdžiui, spalvinkite.

Nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, pacientams, vartojantiems tam tikrus vaistus, turintiems antsvorio, ilgai gulint padidėja kraujo krešulių rizika.