Viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje – širdies ir kraujagyslių ligos. Jas lemia daugybė veiksnių: netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, stresas, genetika. Tačiau vienas svarbiausių ir dažnai nepastebimų veiksnių yra netaisyklingas kvėpavimas. Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti kraujospūdį, mažinti stresą, gerinti kraujotaką ir net atsigauti po sunkių širdies ligų.

 

Daugiau nei oro įkvėpimasMental,Health,Concept,With,Pretty,Young,Woman.,Young,Girl,Doing

 

Kvėpuodami įkvepiame maždaug 21 % deguonies, o iškvepiame apie 15 %, nes likusi dalis naudojama organizmo medžiagų apykaitoje. Anglies dioksido (CO2) įkvepiame vos 0,03 %, o iškvepiame net 150 kartų daugiau. Tai rodo, kad CO2 organizmas gamina pats ir jis būtinas gyvybei palaikyti.

 

Daugelis žmonių anglies dvideginį laiko nereikalinga medžiaga, kurią reikia pašalinti, tačiau jis atlieka daugybę svarbių funkcijų:

 

Padeda deguoniui pasiekti audinius. Jei CO2 trūksta, deguonis lieka prisijungęs prie hemoglobino ir nepasiekia ląstelių (Verigo-Boro efektas).

Reguliuoja kraujagyslių tonusą. Kai trūksta CO2, kraujagyslės susitraukia, todėl kyla kraujospūdis, didėja infarkto ir insulto rizika.

Dalyvauja medžiagų apykaitoje. Reguliuoja fermentų aktyvumą, hormonų gamybą, nervų ląstelių jautrumą, imunitetą.

 

Jei žmogus kvėpuoja per dažnai ir per giliai, organizmas netenka per daug CO2. Tai vadinama hiperventiliacija, kuri gali sukelti apie 150 ligų, įskaitant hipertenziją, išeminę širdies ligą, aterosklerozę, bronchinę astmą, galvos skausmus, nemigą.

 

Kvėpavimo pratimų nauda

 

Kvėpavimo pratimai – sąmoningai atliekami kvėpavimo ciklai, skirti fizinei ir emocinei savijautai pagerinti. Jie padeda sumažinti stresą, nuraminti nervų sistemą, pagerinti plaučių funkciją ir padidinti organizmo deguonies įsisavinimą. Be to, jie naudingi širdžiai ir kraujotakai, nes:

 

Mažina kraujospūdį. Gilus ir lėtas kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atpalaiduoja kraujagysles ir mažina stresą.

Stabilizuoja širdies ritmą. Pranajama ir kiti kvėpavimo pratimai padeda palaikyti širdies ritmo variabilumą, mažina aritmijų riziką.

Gerina kraujotaką ir deguonies įsisavinimą. Tinkamas CO2 kiekis kraujyje leidžia efektyviau aprūpinti audinius deguonimi.

Mažina stresą. Kvėpavimo metodai mažina kortizolio (streso hormono) kiekį organizme, gerina emocinę būklę.

Padeda atsigauti po širdies operacijų. Kvėpavimo treniruotės stiprina kvėpavimo raumenis, didina fizinį pajėgumą.

 

Taisyklingo kvėpavimo metodai

 

Kvėpavimo pratimai dažnai naudojami meditacijoje, jogos praktikoje, sporte ir sveikatos gerinimo programose. Jų yra įvairių, štai keli dažniausiai praktikuojami:

 

Buteyko metodas. Pagrįstas kvėpavimo gilumo mažinimu, taip išsaugant daugiau CO2 organizme. Tai padeda sumažinti kraujospūdį, stabilizuoti širdies ritmą ir pagerinti kraujotaką.

Diafragminis kvėpavimas. Kvėpuojama ne krūtine, o diafragma, kas leidžia efektyviau įsisavinti deguonį ir mažina stresą.

Pranajama (jogos kvėpavimas). Kontroliuojamas kvėpavimas su pauzėmis ir ritminiu įkvėpimu bei iškvėpimu. Jogos meistrų teigimu, taip galima pasiekti vidinę ramybę, o moksliniai tyrimai patvirtina šios technikos naudą širdies veiklai.

Kvėpavimas per vamzdelį („Samozdrav“ metodas). Kvėpavimas pro specialų vamzdelį, kuris didina kvėpavimo takų pasipriešinimą ir padeda organizmui geriau išlaikyti CO2. Tyrimai rodo, kad šis metodas padeda gydyti hipertenziją, širdies ligas, bronchų astmą ir net osteochondrozę.

 

Hiperventiliacijos pavojai ir kvėpavimo reguliavimas

 

Hiperventiliacija – per greitas arba per gilus kvėpavimas, dėl kurio organizmas netenka per daug anglies dioksido. Ji net per kelias minutes gali sukelti galvos svaigimą, sąmonės netekimą. Ilgalaikė hiperventiliacija sukelia kraujagyslių spazmus, medžiagų apykaitos sutrikimus, aukštą kraujospūdį, imuniteto nusilpimą. Jei organizmas nuolat netenka per daug CO2, jis įjungia apsauginius mechanizmus:

 

Sutraukia kraujagysles ir bronchus. Sukelia aukštą spaudimą, astmos simptomus.

Didina gleivių gamybą. Gali sukelti polipus, nosies užgulimą, kvėpavimo takų problemas.

Padidina cholesterolio kiekį. Organizmas gamina daugiau cholesterolio, kad sustiprintų ląstelių membranas.

 

Kvėpavimo treniruotės – ateities medicina?

 

Daugelis alternatyvios medicinos specialistų mano, kad kvėpavimo kontrolė gali pakeisti vaistus. Pvz., kvėpavimo treniruoklis „Samozdrav“, kuris didina CO2 koncentraciją kraujyje, padėjo tūkstančiams žmonių sumažinti kraujospūdį, pagerinti širdies veiklą ir net atsikratyti migrenos, osteochondrozės bei lėtinio nuovargio. Tyrimai rodo, kad reguliarios kvėpavimo treniruotės gali sumažinti vaistų vartojimą nuo hipertenzijos ir širdies ligų. Taigi, kvėpavimas yra paprasta, bet efektyvi priemonė širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai.

 

Autorius Jūratė Survilė