Juoda ar ruda, didelė ar maža nosis – ryškus šuns snukučio bruožas. Jos raštas unikalus, kaip ir žmogaus pirštų atspaudai. Uoslė padeda suvokti aplinką bei orientuotis geriau nei rega ar klausa. Tai savybė, dėl kurios šunys talkina įvairiausiais tikslais. Kiekvienas šeimininkas gali atverti augintiniui nepamirštamą kvapų pasaulį.

 

Australian,Shepherd,Dogs,Sniffing,Under,Logs,,Canine,Enrichment,,Sense,OfUnikali dovana

 

Nosis šuniui reikalinga ne tik kvėpuoti. Tai išlikimui būtinas jutimas, nuo kurio gali priklausyti išgyvenamumas. Uoslė padeda vertinti informaciją iš aplinkos (apie saugumą, ėdesio prieinamumą ir pan.), socializuotis, bendrauti su žmonėmis ir gentainiais. Jei mūsų smegenys labiau kliaunasi rega, šunų – daug dirba analizuodamos įvairius kvapus.

 

Keturkojų nosyje yra iki 300 mln. jutimo receptorių, štai mūsų gleivinėje – tik 6 mln. Šunų smegenų plotas, skirtas kvapų analizei, yra apie 40 kartų didesnis nei analogiška žmonių sritis. Apskaičiuota, kad augintiniai gali užuosti nuo 1000 iki 10 tūkst. kartų geriau nei jų šeimininkai. Manoma, kad geba atskirti lašą skysčio 20-ies olimpinių baseinų tūryje.

 

Skirtingai nuo žmonių, šunų nosyje yra papildoma uoslės sritis – Jakobseno organas. Tai antrinė uoslės sistema, atsakinga už cheminę analizę. Jakobseno organo nervai veda tiesiai į smegenis ir skiriasi nuo kitų nosies nervų, kurie reaguoja į įprastus kvapus. Štai kodėl šunys geba užuosti ne tik lakias kvapnias medžiagas, bet ir bekvapius, neaptinkamus junginius vien tik iš molekulinės sudėties. Jakobseno organas jungiasi su smegenų dalimi, kuri susijusi su poravimosi elgesiu. Identifikuoja feromonus, kurie signalizuoja apie lytį, sveikatą, būseną (baimę / nuolankumą, dominavimą / agresiją). Naujagimiams šuniukams padeda rasti pieno šaltinį, t. y. nukreipia kalės spenių link arba nurodo, kur kiti vados mažyliai, kad susiglaudus būtų šilčiau.

 

Dvi atskiros kvapų aptikimo sistemos veikia kartu ir papildo viena kitą. Šuo sučiaupia burną ir išplečia šnerves, taip padidindamas molekulių patekimą į nosies gleivinę. O šnervės visada drėgnos, kad geriau sugautų ir pritrauktų aromatinius junginius. Dėl unikalios šnervių ir nosies kanalų anatomijos uodžia tiek įkvėpdamas, tiek iškvėpdamas orą. Kairė ir dešinė angos apdoroja kvapus savarankiškai.

 

Komunikacijos priemonė

 

Vienu šniukštelėjimu šuo analizuoja cheminių medžiagų, daugiausia aminorūgščių, molekules ir sužino informaciją be vaizdo, garsų ar kitų jutimų. Kvapai praneša keturkojui, ką saugu ir skanu ėsti, kur paliko savo žaislą, ką šeimininkas veikė darbe, ar gatvėje sutiktas praeivis turi augintinių.

 

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad pasikeitus biocheminiams rodikliams, pavyzdžiui, iškvepiamo oro, prakaito, šlapimo kvapui, keturkojai gali užuosti sergančius žmones (cukriniu diabetu, vėžiu, tuberkulioze, maliarija) iki klinikinių požymių pasireiškimo. Jaučia baimę ir stresą, kai aktyvavus mechanizmą „Kovok. Bėk. Sustink“ organizme išsiskiria didelės adrenalino ir kortizolio koncentracijos. Nėra jokių galimybių užmaskuoti savo tikrųjų jausmų ar nuotaikos, nes šuns uoslė neapgauna. Dėl itin didelio jautrumo dirgina alkoholio kvapas, todėl išgėrę asmenys išprovokuoja agresyvumą.

 

Bendraudami tarpusavyje šunys vieni apie kitus sužino per kvapus. Štai kodėl susitikę uosto vienas kito pauodegį, kur gausu specifinių identifikacinių liaukų. Puikiai įsimena kvapus, todėl gali atpažinti keturkojį ar žmogų, kurio ilgai nematė. Maža to, prisimins, ar tai buvo draugiškas susitikimas, ar paliko blogą įspūdį. Vadinamoji kvapų atmintis kaupiama visą gyvenimą.

 

Šunų grupė, laikoma vienuose namuose ar periodiškai susitinkanti per pasivaikščiojimus, iš kvapų sužino apie įvykius, nutikusius praeityje, kitaip tariant, pasiveja, ką praleido. Net nereikia susitikti gyvai. Užtenka pauostyti paliktus šlapimo, išmatų ir kitų kūno išskyrų pėdsakus. Štai kodėl patinai, dažnai ir kalės, žymi teritoriją bei palieka žinią apie save gentainiams.

 

Kasdienis poreikis

 

Iki prijaukinimo uoslė atliko didelį vaidmenį protėviams. Padėjo surasti grobį, išvengti plėšrūnų, susirasti draugų ir formuoti gaujas, poruotis, rasti kelią į lizdą su jaunikliais. Naminių šunų jutimai, nors gerokai jautresni nei žmonių, susilpnėjo, palyginti su vilkais. Tačiau išsaugojo instinktą sekti paskui sudominusį kvapą. Būdinga neofilija – trauka naujiems kvapams.

 

Savybė panaudojama gelbėjimo tarnybose (ieškant dingusių žmonių, pavyzdžiui, po sniego lavinomis, po žemės drebėjimų), saugumo tarnybose (ieškant nusikaltėlių pėdsakų, paslėptų narkotikų, sprogmenų ir kitų neleistinų medžiagų, kontrabandinių prekių), pasienio tarnybose (sargavimui ir patruliavimui), gyvuliams ganyti ir ginti, biologiniam saugumui (aptinkant gyvates, nuodingus vabzdžius, kultūrinių augalų kenkėjus, termitus), medžioklei (ieškant ir persekiojant žvėris), grybaujant (ieškant po žeme triufelių). Tam tikrų veislių, pavyzdžiui, bavarų kraujasekių, uoslė daug jautresnė, palyginti su gentainiais. Brachicefaliniai šunys (buldogai) užuodžia silpniausiai.

 

Šunims labai svarbu uostyti ir suvokti pasaulį. Jei negali to daryti naujoje aplinkoje, gali patirti netikrumą, dezorientaciją, panašią į žmogaus, vedamo užrištomis akimis. Atvirkščiai, pažįstami kvapai suteikia jaukumo, pasitikėjimo, ramybės. Uostyti – natūralus gyvūno poreikis, todėl vaikštant lauke būtina leisti domėtis kvapų signalais tiek, kiek nori. Labiausiai domina vietos, kuriose šlapinasi kiti šunys. Atnešus į namus naują daiktą ar užėjus svečiui rekomenduojama leisti susipažinti, apuostyti. Jaučia stiprią trauką, todėl nenusiramins, kol nepatenkins smalsumo. Tai svarbu gerovei ir normaliai psichinei sveikatai. Deja, uoslė natūraliai silpnėja senstant.

 

Elgesio modeliavimas

 
  • Norint, kad mažas šuniukas greičiau priprastų naujuose namuose, atvykę pas pardavėją patieskite į vados gardelį tekstilinę palutę. Tegul jaunikliai guli, žaidžia ir kitaip pažymi. Išvykdami su nauju šeimos nariu pasiimkite palutę. Patieskite į šuniuko vietą. Bus ramesnis, jeigu užuos saviškius.
  • Norint, kad šuo pripažintų jus šeimininku, patieskite į gulėjimo vietą savo dėvėtus medvilninius marškinėlius ar kitą rūbą. Augintinis nuolat jaus vieno žmogaus kvapą, greičiau užsimegs ryšys.
  • Jeigu šuniukas pratinamas atlikti gamtinius reikalus ant vienkartinės palutės, neskubėkite išmesti suterštos. Palikite gulėti, kad augintinis rastų tinkamą vietą pagal kvapą. Kai įpras, galima keisti naujomis pagal poreikį. Šuo žinos, kam skirtos palutės.
  • Jeigu šuniukas pratinamas atlikti gamtinius reikalus lauke, visada veskite į tą pačią vietą. Kvapas signalizuos, kad reikia šlapintis ir tuštintis. Su laiku pasivaikščiojimo plotą didinkite.
  • Išsiskyrimo nerimas, kai augintinis nenori likti namuose vienas ar miegoti atskirai, sumažės į guolį įdėjus šeimininko dėvėtą rūbą. Gyvūnas užuos jo kvapą ir nesijaus atstumtas, išvarytas iš gaujos. Interaktyvūs žaislai su skanėstais padidina protinį užimtumą ir sumažina nuobodulį.
  • Jeigu gyvūnas bijo ar patiria stresą važiuodamas automobiliu, lankydamasis veterinarijos klinikoje, atsiradus naujam šeimos nariui ar mirus šeimininkui, naudokite specialius feromonus. Ramina nervų sistemą, tačiau nesukelia mieguistumo. Galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse arba veterinarijos vaistinėse.

 

Uostymo žaidimai

 

Atsižvelgiant į tai, kad kvapai yra stiprus stimulas, pasiūlykite įvairių protinių ir fizinių veiklų. Vienas didžiausių privalumų – komandinis darbas ir ryšio su šeimininku stiprinimas. Nereikia jokių papildomų išlaidų. Tinka naudoti įprastus šunų skanėstus ar kitus ėdamus ingredientus (daržovių, mėsos gabaliukus). Svarbu, kad būtų sausi, neteptų ir neapsiveltų nešvarumais. Jei šuns nemotyvuoja ėdesys, galima sudominti mėgstamiausiu žaisliuku. Mažiems šuniukams ir vyresniems, taip pat lėto būdo augintiniams labiau tinka žaidimai patalpoje, kur mažiau dirgiklių. Su jaunais ir aktyviais reikėtų užsiimti lauke, aptvertoje teritorijoje ar kitoje vietoje, apribotoje nuo automobilių eismo.

 

Nuo ko pradėti? Paprasčiausia užduotis, kurią įveiks net mažylis, – „Atspėk, kurioje rankoje“. Į vieną delną sugniaužkite skanėtą ir parodykite šuniui du kumščius. Tegul uosto ir atspėja, kur yra apdovanojimas. Periodiškai keiskite rankas. Žaidimas baigiasi, kai šuniui nusibosta arba jis prisisotina.

 

Pažengusiems patiks panašus žaidimas su vienkartiniais puodeliais. Kol šuns nėra kambaryje, ant grindų apverskite 3 indelius. Po vienu pakiškite skanėstą. Skatinkite uostyti kiekvieną ir ieškoti apdovanojimo. Kai šuo įgus rasti, didinkite puodelių skaičių iki 8–10, keiskite žaidimo vietą. Pasiūlykite ieškoti tamsoje. Šunys puikiai skaito kūno kalbą, todėl šeimininkai neretai išsiduoda, kuris puodelis yra laimingas. Išeikite iš kambario ir paprašykite, jog pagalbininkas paslėptų skanėstą. Tada sugrįžkite ir kliaukitės augintinio įgūdžiais.

 

Geru oru lauke žaiskite slėpynes. Leiskite pauostyti mėgstamą žaisliuką. Nukreipkite dėmesį ir paslėpkite. Paskatinkite šniukštinėti ir ieškoti. Paprašykite pagalbininko palaikyti šunį. Pasislėpkite patys ir laukite, kol suras.

 

Šiuolaikiniai šunys lauke būna mažiau nei prieš 30 metų, todėl sukurta daug lavinamųjų žaislų, patenkinančių uostymo poreikį. Tai įvairūs guminiai kamuoliukai ar kauliukai, į kurių vidų dedamas skanėstas. Tinka tekstiliniai kilimėliai, pasiūti iš atraižų, su klostėmis, kišenėmis, raukiniais. Juose paslėpus gardžių kąsnelių šuo turės veiklos, ypač likęs namuose vienas. Pasiteisina interaktyvūs mediniai žaislai, kurių esmė – ieškoti paslėptų skanėstų stumdant dureles, stalčiukus, svirteles bei kitas „kliūtis“ nosimi, dantimis, liežuviu, letenomis.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė