Prieš 104 metus, 1918 metų vasario 16 dieną, Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Šią istorinę dieną Lietuvos Respublikos Seimas įteisino kaip valstybinę dieną – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

 

vasario 16-toji

Prisiminkime istoriją. 1917 m. rugsėjį Vilniaus konferencijos metu buvo išrinkta Lietuvių tautinė taryba. Ji susirinko Aušros vartų pastate, kuriame yra Lietuvių mokslo draugijos buveinė, tačiau 1918 m. vasario 16 dieną buvo perkeltas į trečios kartos pirklio Kazimiero Štralio namo pirmajame aukšte esantį butą, kuris buvo išnuomotas Nukentėjusiųjų nuo karo rėmimo asociacijos. Komiteto pirmininko Antano Smetonos kabinete susirinko 20 tarybos narių tam, kad pasirašytų Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Ją iš pradžių pasirašė Jonas Basanavičius, o po to abėcėlės tvarka visi signatarai. Lietuvos teritoriją užėmę vokiečiai konfiskavo visą „Lietuvos aido” laikraščio, išspausdinusio Nepriklausomybės aktą, numerio tiražą.

 

2017 m., kai Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne VDU profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-tosios Nepriklausomybės nutarimo originalą lietuvių kalba ir jo vertimą į vokiečių kalbą, buvo atlikta rašysenos analizė ir padaryta išvada, kad ją pasirašė signataras Jurgis Šaulys.

 

Nepriklausomybės Akto deklaracijoje rašoma, kad taryba kaip vienintelis Lietuvos žmonių atstovas, vadovaudamasis tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo 18 – 23 d. Vilniaus konferencija, nutarė paskelbti „demokratiniais principais pagrįstą Lietuvos valstybės nepriklausomybę su sostine Vilniumi”. Kartu paskelbta, kad nutraukiami visi ryšiai, siejantys Lietuvą su kitomis tautomis. Dokumente buvo deklaruota, kad Lietuvos valstybės pagrindus ir jos santykius su kitomis valstybėmis nustatys demokratiniuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinktas Konstitucinis Seimas. Paskutiniame Nepriklausomybės akto sakinyje taryba paragino „pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę”.

 

Signatarai (Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius, Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir Pranas Dovydaitis) pasirašė du dokumentus: originalą ir kopiją. Nepriklausomybės aktas, iki 1940 m. saugomas prezidentūros archyve Kaune, po II pasaulinio karo buvo laikomas prarastu. Tai buvo spausdinimo mašinėle rašytas dokumentas su minėtų signatarų parašais. Buvo manoma, kad originalą saugoti buvo atiduota Jonui Basanavičiui, bet kur jis iš tikrųjų yra, nebuvo žinoma. 2017 m. vasarį koncernas „MG Baltic” paskelbė, kad įteiks 1 mln. eurų prizą tam, kuris ras dingusį valstybinės reikšmės dokumentą.

 

2017 m. kovo 29 d. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve Berlyne rado Lietuvos Nepriklausomybės aktą, surašyta ranka lietuvių kalba. Jis kartu su vokišku variantu buvo patalpintas į bylą „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva”. Dokumentas buvo sulankstytas į keturias dalis, o tai rodo, kad į Vokietiją buvo išsiųstas paštu.

 

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga 2018 m. vasario – lapkričio mėnesiais aktas buvo pristatytas Vilniuje Signatarų namuose, patalpoje, kurioje buvo pasirašytas. Parodoje „Kelyje į Lietuvos valstybingumo nepriklausomybę: 1863 – 1918 metai” dokumentas buvo įdėtas į specialių neperšaunamą dėklą, kur jis galės būti tinkamai išsaugotas ateities kartoms. Dokumentas Lietuvai buvo paskolintas 5-eriems metams.

 

Nustatyta, kad 1918 metų vasario 16 dieną vienas iš signatarų, Jurgis Šaulys, jį perdavė Eckartui von Boninui – Vokietijos diplomatui, kuris perdavė Vokietijos užsienio reikalų ministerijai, kur dokumentas buvo saugomas.