Koncentracijos stovyklos ir getai – žiaurus nacių palikimas
2013-04-11 10:18Balandžio 11 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šia proga būtų prasminga prisiminti keletą žinomų ir naujų faktų apie holokaustą ir koncentracijos stovyklas.
Holokaustas (sistemingas žydų tautos naikinimas) prasidėjo į valdžią atėjus A. Hitleriui 1933 metų sausį iki 1945 metų gegužės 8 dienos, kai baigėsi karas Europoje.
Antrojo pasaulinio karo metu visoje vokiečių kontroliuojamoje Europoje naciai įkūrė 42500 getus ir koncentracijos stovyklas.
Koncentracijos stovyklos būdavo skirtingų paskirčių. Kai kurios iš jų tapdavo „žudymo taškais“, kitos darbo stovyklomis, kuriose kaliniai gamindavo karinę įrangą, karo belaisvių stovyklomis, moterų „globos“ centrais, kuriuose nėščias moteris priversdavo pasidaryti abortus arba nužudydavo ką tik gimusius jų kūdikius ir viešnamiais, kuriuose moterys būdavo prievarta verčiamos tenkinti vokiečių kariškių seksualinę aistrą.
Aušvico ir kitos koncentracijos stovyklos visuomenės sąmonėje asocijuojasi su nacių žudymo aparatu. Miestų getai, kuriuose įkalintos gyveno žydų šeimos dažnam primena Varšuvos getą, apie kurį garsas pasklido po 1943 metų sukilimo.
Koncentracijos stovyklose ir getuose mirė arba buvo įkalinti nuo 15 iki 20 milijonų žmonių.
Nuo 1933 metų Trečiajame reiche buvo įrengta apie 110 koncentracijos stovyklų politiniams oponentams ir kitiems. Kai Vokietija ėmė okupuoti kitas Europos tautas, koncentracijos stovyklų ir getų poreikis išaugo. Šiose šiurpiose vietose būdavo įkalinami ir žudomi ne tik žydai, bet ir homoseksualai, čigonai, lenkai, rusai, kiti rytų Europos gyventojai.
Koncentracijos stovyklos ir getai skyrėsi savo dydžiu ir svarba. Pavyzdžiui, didžiausiame Varšuvos gete buvo kalinama apie 500000 žmonių, o Miuncheno Švabingo koncentracijos stovykloje gyvendavo tik kelios dešimtys kalinių. Į pastarąją iš Dachau koncentracijos stovyklos būdavo siunčiamos mažos kalinių grupės, kurias lydėdavo ginkluoti sargybiniai. Čia jie būdavo verčiami dirbti nacių patronai, vadinamai „seseriai Pijai“, ir dažnai išplakami botagu.