Kokioms gyventojų grupėms daugiabučio renovacija nekainuoja nieko?

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia valstybė, tokiu būdu siekdama paspartinti renovacijos šalyje mastą. Savo daugiabučius modernizuojantiems žmonėms šis procesas dėl to atsieina mažiau, o socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys už pastato modernizavimą iš savo kišenės neišleidžia nė cento. 

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti tik iki 1993 m. pastatyti būstai, turintys daugiau nei tris butus.

Nors valstybės parama yra skiriama visiems gyventojams, ypatingai stengiamasi rūpintis sunkiausiai besiverčiančiais žmonėmis, kuriems renovacijos išlaidos yra padengiamos šimtu procentu.

Į šią paramą pretenduoja ir už renovaciją nieko nemoka tik butų savininkai, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tarp kurių patenka ir pensininkai, turinys tokią teisę. Jiems taip pat yra padengiamos kredito ir palūkanų išlaidos bei projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos.

Visgi norėdami išlaikyti teisę į paramą renovacijai ir į pačią šildymo išlaidų kompensaciją, gyventojai privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti. Kitaip, asmuo netenka ir šildymo išlaidų kompensacijos, ir nebepretenduoja į paramą renovacijai.

Remia ir kitus butų savininkus

Likusiems šalies gyventojams valstybė pirmiausia kompensuoja 30 proc. investicijų į energinį efektyvumą didinančias priemones, pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, stogo ar išorinių sienų apšiltinimą, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymą, balkonų ar bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimą ir langų keitimą, liftų atnaujinimą ir kt.

Tuo pat metu, jei butų savininkai priima sprendimą modernizuoti seną ar naujai įsirengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius arba įsirengti balansinius ventilius ant stovų, papildomai kompensuojama dar 10 proc. investicijų į būsto atnaujinimą.

Visiems butų savininkams šimtu procentu yra padengiamos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidos.

Suteikia lengvatinę paskolą

Taip pat butų savininkai turi galimybę pasiimti lengvatinį kreditą. Jo palūkanos pirmus penkerius metus siekia vos 3 proc.  Kreditui nėra taikomi jokie papildomi pasirašymo, išmokėjimo bei kiti mokesčiai.

Prireikus, gyventojai gali atidėti kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą pradėti tik kai bus pabaigti rangos darbai ir pastatui gavus paramą. Galiausiai, paskolą be jokių papildomų mokesčių galima grąžinti ir nepasibaigus grąžinimo terminui.

Skatina tvarias daugiabučių investicijas

Šiandien net Europos 75 proc. pastatų yra energetiškai neefektyvūs bei sunaudoja apie 40 proc. visos energijos. Taip pat jie į atmosferą išleidžia 36 proc. visų šiluminį efektą sukeliančių dujų. Tai reiškia, kad norint kovoti su klimato kaita, daugiabučių renovacija ir alternatyvių išteklių naudojimas – būtini žingsniai.

Todėl papildomą 30 proc. paramą gali gauti projektai, kuriuose diegiami šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, jėgainės ar kiti atsinaujinantys energijos ištekliai. Ši parama skiriama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.

Investicijos kompensuojamos po renovacijos

Valstybė paramą skiria tiems pastatams, kurie po atnaujinimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę.

Be to, po renovacijos jie turėtų sutaupyti ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų, o kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos.

Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 800 200 12.