Šiuolaikiniam žmogui tenka daug ir ilgai sėdėti – dirbant kompiuteriu ar prie knygų, keliaujant autobusu, lėktuvu, valandų valandas klausantis paskaitų ir t. t. Ilgai sėdint sulėtėja kraujotaka, į kojas patenka mažiau kraujo, todėl dažnai jaučiamas sustingimas ar skausmas, kartais kojos pradeda tinti. Kraujotakai atsigauti padės reguliariai atliekami paprasti pratimai.

   

Mankšta darbo vietoje

 

Atsisėsti ant kėdės, lankstyti čiurnas į save, nuo savęs, po to sukti ratu. Pratimą kartoti 10 kartų kiekviena koja.

 

Sėdint dešiniąją pėdą užkelti ant kairiosios. Lankstyti tokioje padėtyje pėdos pirštus aukštyn žemyn. Po to atlikti tą patį pratimą sukeitus pėdas vietomis.

 

Atsisėsti ant kėdės, kojas suglausti. Pakelti abiejų kojų kulnis, remiantis pirštais į grindis. Po to kulnis nuleisti ir vėl pakelti. Pratimą kartoti 15–20 kartų.

 

Atsisėsti ant kėdės, kojas pakelti 15–20 cm nuo grindų. Rankomis laikantis už kėdės, kojomis daryti žirklių judesius. Pratimą kartoti 10–15 kartų.

 

Atsistoti tiesiai, kojas suglausti, rankas priglausti prie šonų. Giliai įkvėpti ir lėtai pasistiebti, iškvėpiant nusileisti į pradinę padėtį.

 

Žingsniuoti vietoje, kojų pirštų neatkeliant nuo žemės.

 

Atsistoti tiesiai, truputį pasistiebti taip, kad kulnai būtų pakilę nuo grindų apie 1 cm. Po to staigiai nuleisti kulnus ant grindų. Šį pratimą reikia atlikti neskubant, ne dažniau kaip vieną kartą per sekundę. Pratimą kartoti 20 kartų, po to pailsėti 5–10 sekundžių ir vėl kartoti 20 kartų. Šis pratimas gerina kraujotaką, todėl labai svarbus venų ligų profilaktikai. Rekomenduojama pratimą kartoti keletą kartų per dieną.

   

Nesėdėti užmetus koją ant kojos

 

Kai gyvenimo būdas nėra labai judrus, kraujotaka jau ir taip sulėtėjusi, o jeigu dar kojų padėtis netaisyklinga, kraujas apskritai gali užsilaikyti. Todėl gali atsirasti venų užsikimšimas ir išsiplėtimas. Ypač tai pavojinga kairiajai kojai, nes dėl kraujotakos ypatumų žmogaus kūne ji yra nepalankesnėje padėtyje.

 

Esant galimybei, leiskite kojoms pailsėti – pakeiskite jų padėtį, dažniau judinkite, masažuokite. Po ilgos darbo dienos rekomenduojama 10–15 minučių pagulėti aukščiau pakėlus kojas, kad pagerėtų venų kraujotaka.
Įprotis sėdėti užmetus koją ant kojos didina ir celiulito atsiradimo tikimybę. Kaip žinia, celiulitas atsiranda sutrikus kraujotakai.

   

Vaikščioti basomis

 

Pėdoms naudingi visi nelygumai, ypač akmenėliai, grioveliai, skiedrelės, smėlis, žolė. Nelygumai masažuoja pėdas, mechaniškai dirgina aktyviąsias zonas, veikia lyg taškinis masažas ar akupunktūra. Veikiami pėdose išsidėstę aktyvieji taškai, susiję praktiškai su visais vidaus organais bei galvos smegenų žieve. Veikiant pėdas, sukeliama vidaus organų atsakomoji reakcija. Centrinė nervų sistema, kaip reakcija į dirgiklį, siunčia daugiau kraujo į tas vietas, kad subalansuotų vidaus organų veiklą, atstatytų organizmo pusiausvyrą. Reikėtų įprasti vaikščioti basomis bent 20 minučių per dieną, o vasarą tiesiog būtina kiek įmanoma daugiau vaikštinėti basomis ir taip stimuliuoti savo vidaus organus. Dažnai vaikščiojant basomis, eisena pasidaro kur kas grakštesnė.
Dar keli naudingi kojų mankštos pratimai

 

Sugriebimas pirštais stiprina pėdų raumenis ir lavina pusiausvyrą. Numesti ant grindų kojinę ir sugriebus kojos pirštais pakelti ją nuo grindų. Laikyti 10 sekundžių, po to paleisti. Pratimą kartoti po 5 kartus kiekviena koja.

 

Pirštų išskėtimas stiprina raumenis, kurie apsaugo pėdos kaulus. Apvynioti visus penkis kojos pirštus elastiniu tvarsčiu. Išskėsti kojos pirštus, laikyti 5 sekundes. Pratimą kartoti 5 kartus kiekviena koja.

 

Pasistiebimas – stiprina pėdas ir blauzdas, lavina pusiausvyrą. Atsistoti prie sienos, rankomis lengvai prisilaikyti, kad neprarastumėte pusiausvyros. Išlaikant pusiausvyrą stiebtis ant pirštų. Laikyti 10 sekundžių, po to lėtai nuleisti. Pratimą kartoti po 10 kartų kiekviena koja.

 

Blauzdos tempimas stiprina sausgysles. Atsisėsti ant grindų, vieną koją ištiesti į priekį. Rankšluosčiu apvynioti priekinę pėdos dalį, rankšluosčio galus laikyti abiem rankomis. Traukti rankšluostį į save, keliant pirštus, kol pajusite tempimą blauzdos išorėje. Laikyti įtemptą 10 sekundžių, po to atpalaiduoti. Pratimą kartoti po 5 kartus kiekviena koja.

   

Ar žinojote?

 
  • Vidutinis žmogus per savo gyvenimą nueina apie 12 8000 km, t. y. tris kartus daugiau nei apie Žemės rutulį.
 
  • Pėdose yra 52 kaulai – tai ketvirtadalis viso kūno kaulų.
 
  • Pirmais gyvenimo metais vaiko pėdos auga labai greitai ir per metus pasiekia apie pusę suaugusio žmogaus pėdos dydžio. 12 metų vaiko pėda yra apie 90 % suaugusiojo pėdos dydžio.
 
  • Sulig kiekvienu žingsniu pakilus kulnui, kojų pirštams tenka atlaikyti pusę viso kūno svorio.
 
  • Gana retai abi pėdos būna visiškai vienodos. Dažnai viena būna šiek tiek didesnė už kitą.
 
  • Pėdose yra apie 25 0000 prakaito liaukų, kurios kasdien išskiria apie 500 ml prakaito.
 
  • Moterims kojų problemos pasitaiko apie keturis kartus dažniau nei vyrams. Viena priežasčių – aukštakulnės avalynės nešiojimas.