Kodėl verta valgyti razinų?

Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų ragavęs razinų. Tiesa, vieni jas dievina, o kiti tiesiog pakęsti negali. Visgi džiovintos vynuogės dažnai tampa ne tik košių, pyragų ar lietuvių taip mėgstamų varškės sūrelių priedu, tačiau ir puikiu užkandžiu. Mat razinose gausu ne tik energijos suteikiančių angliavandenių, bet ir sveikatai palankių medžiagų.

Ir danguje, ir ant žemės

Manoma, kad vynuogės pradėtos džiovinti 6000 m. pr. Kr. O tuo pirmiausia užsiimta Užkaukazėje (dabartinė Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija). Žmonės atrado, kad džiovintų uogų skonis intensyvesnis ir saldesnis nei šviežių. Be to, džiovinimas padėdavo šias uogas išsaugoti ilgoms ir šaltoms žiemoms. Razinų į keliones, karus pasiimdavo jūrininkai bei kariai. Galiausiai nuskraidintos net į kosmosą. 1962 m. astronautas Scottas Carpenteris, pakibęs nesvarumo būsenoje, užkandžiavo batonėliu, pagamintu iš razinų, riešutų ir džiovintų vaisių. Šios džiovintos uogos vertinamos ir šiais laikais. Jos vis dar išlieka vienu populiariausių užkandžių pasaulyje, nors mitybos specialistai ragina razinomis nepiktnaudžiauti. Rekomenduojama razinų paros norma – 50 gramų. Džiovintose uogose nemažai fruktozės ir gliukozės. Visgi, skirtingai nuo kitų vaisių, į kuriuos džiovinant dedama saldiklių, razinos pakuojamos be cukraus. Jos natūraliai saldžios.

Parduotuvių lentynose galima rasti įvairių rūšių ir spalvų razinų. Geltonos, rudos ar violetinės tampa priklausomai nuo vynuogių rūšies. Dažniausiai džiovinamos saulėje, tačiau dideliuose vynuogynuose gali būti dehidruotuojamos dirbtinai. Daugiausia dirbtinai džiovinamos ’Moscatel’ razinos, gaminamos JAV, Turkijoje, Graikijoje ir Australijoje. ’Sultana’ džiovinamos natūraliai. Jos itin mėgstamos, nes sultingesnės ir saldesnės už kitas razinas. Šios dažniausiai tiekiamos iš Turkijos. Tamsiai raudonos, besėklės ’Korinto’ vynuogės virsta itin tamsios spalvos razinomis. Šios išskirtinės vynuogės auginamos pietinėje Graikijoje, dažniausiai egzotiškoje Zakinto saloje (tad kartais dar vadinamos ’Zente’ ), ir tiek šviežios, tiek džiovintos pasižymi itin saldžiu skoniu. Tamsios razinos dažniausiai naudojamos desertams.

Svarbu kruopščiai nuplauti

Mitybos specialistai pataria rinktis supakuotas razinas. Ant jų pakuotės turi būti pateikta informacija apie kilmės šalį, džiovinimą, cukrų kiekį, tinkamumo vartoti terminą. Razinas geriausia laikyti kambario temperatūroje, sandarioje pakuotėje, kurią atidarius, džiovintas uogas rekomenduojama suvartoti iki ant pakuotės nurodyto termino. Razinas galima perdėti į kitą sandarų indą ir laikyti kambario temperatūroje. Be to, prieš vartojimą rekomenduojama pamirkyti vandenyje bent 20 min. arba gerai nuplauti. Svarbu prisiminti, kad jokie natūraliai džiovinti vaisiai ar uogos negali išlikti tos pačios spalvos kaip švieži, tuo labiau – pasidaryti dar ryškesni. Tad kartais gamintojai, norėdami išsaugoti spalvą ir įtikti vartotojų skoniui, razinas apdoroja sieros dioksidu (žymimas E 220). Sieros dioksidas išsiskiria deginant sierą ir kai kuriuos jos junginius. Šis priedas yra konservantas, dėl kurio produktas apsaugomas nuo bakterijų, pelėsių ar grybelių. Pats apdorojimo procesas identiškas rūkymui.

Džiovinti vaisiai ar uogos talpinami į kamerą, kur, veikiami sieros dioksido, pasidengia apsaugine plėvele ir įgauna papildomą blizgesį. Beje, sieros dioksidas kartu yra ir baliklis, pašviesinantis razinas. Tad šios medžiagos dažniau aptinkama gaminant geltonas razinas. Jei razinos turi specifinį benzino ar plastiko kvapą, jų geriau nevalgyti. Mat toks nemalonus aromatas byloja, kad vynuogės buvo apdegintos pramoninėje džiovyklėje. Beje, nedaugelis žino, kad razinų galima pasigaminti namuose. Jos džiovinamos tiesiog orkaitėje. Didesnes galima perpjauti pusiau arba kiekvienoje uogoje mediniu pagaliuku pradurti skylutę – taip iš uogų greičiau išgaruos drėgmė ir džiovinimo procesas bus trumpesnis. Paruoštos vynuogės paskleidžiamos vienu sluoksniu ant aliejumi apšlakstyto kepimo popieriaus ir džiovinamos bent 8 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 60 ºC.

Nauda sveikatai

Mažina tikimybę susirgti dantenų ligomis. Nors razinos saldžios ir lipnios, tačiau iš tiesų gali pagerinti burnos ertmės sveikatą. Atliekant razinų tyrimą JAV buvo nustatyta, kad jose esančios fitocheminės medžiagos stabdo bakterijų, susijusių su burnos ertmės ir dantenų ligomis, dauginimąsi. Viena fitocheminių medžiagų – oleino rūgštis, stabdanti dvejopų burnos bakterijų augimą: Streptococcus mutans, kurios skatina dantų emalio pažeidimus, ir Porphyromonas gingivalis, kurios sukelia periodontitą.

Skaidulų šaltinis. Skaidulos pagerina virškinimą ir užkerta kelią diarėjai arba vidurių užkietėjimui. Nors džiovintuose vaisiuose daugiau kalorijų nei šviežiuose, tačiau ir skaidulų juose daugiau. Pavyzdžiui, viename puodelyje vynuogių tėra vos 1 g skaidulų, o viename puodelyje razinų yra 7 g skaidulų.

Mažina kraujospūdį ir insulto riziką. 2012 m. Amerikos kardiologijos koledže vykusioje sesijoje įrodyta, kad padidėjusiu kraujo spaudimu besiskundžiantys žmonės ženkliai jį sumažino kasdien vartodami razinų. Tai lėmė jose esantis kalis. Žmonės, kurių mityboje pakanka kalio, susiduria su mažesne insulto rizika.

Razinos tinka vėžio prevencijai. Džiovintuose vaisiuose, ypač slyvose ir razinose, yra daug fenolio, turinčio stiprių antioksidacinių savybių. Antioksidantai itin svarbūs sveikatai, jie apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų. Laisvieji radikalai – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių spontaninį vėžinių ląstelių atsiradimą ir plitimą.

Vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Razinose sąlyginai daug boro. Tyrimai rodo, kad dėl boro trūkumo organizmas prasčiau įsisavina kalcį. Taip pat razinose yra skydliaukės ir hormonų veiklą reguliuojančio mangano, širdį stiprinančio kalio, kalcio, magnio, geležies, vitaminų A, C, PP ir B grupės ir folio rūgšties.

Rekomenduojama razinomis pakeisti perdirbtus užkandžius. Atsižvelgiant į razinų apdorojimą ir kitus veiksnius, jų glikeminis indeksas (GI) gali svyruoti nuo 49 iki 64. Tai reiškia, kad jų GI yra žemas arba vidutinis. Suvartojus 50 g angliavandenių iš razinų, gliukozės kiekis kraujyje kyla lėčiau nei gavus tokį pat kiekį gliukozės iš rafinuotų produktų. Pavyzdžiui, gėrimai su cukrumi ir angliarūgšte padidina gliukozės kiekį kraujyje net 4 kartus labiau nei razinos, nors kalorijų ir riebalų kiekis juose panašus.

Razinų rekomenduojama atsisakyti, jeigu vargina opaligė, nutukimas, enterokolitas, opos burnos ertmėje, cukrinis diabetas, aktyvi atvira tuberkuliozės forma.

Maistinė vertė                            100 g

Baltymai                                      3,1 g

Angliavandeniai                          76 g

Riebalai                                       0,5 g

Natris                                           11 mg

Kalis                                             749 mg

Geležis                                         1,9 mg

Magnis                                         32 mg

Kalcis                                           50 mg

Vitaminas C                                 2,3 mg

Vitaminas B₆                               0,2 μg

100 g                                            299 kcal

Avižiniai sausainiai su razinomis

12 vnt.

100 g 462 kcal

Ruošti 30 min.

• 100 g razinų
• 140 g kvietinių miltų
• Druskos pagal skonį
• Šaukštelis cinamono
• ¼ šaukštelio sodos
• 80 ml aliejaus
• 50 ml šilto vandens
• 150 g cukraus
• 8 lašai vanilės ekstrakto
• Kiaušinis
• 300 g avižinių dribsnių

GAMINIMAS. Razinas gerai nuplauti ir nusausinti. Sumaišyti miltus, druską, cinamoną, sodą ir persijoti. Atskirame inde išplakti aliejų, vandenį, cukrų, vanilės ekstraktą ir kiaušinį. Skystus produktus sumaišyti su sausais. Tešlą plakti, kol neliks gumulėlių. Sudėti dribsnius ir razinas. Gerai išmaišyti. Šaukštu ant kepimo popieriaus suformuoti sausainius. Kepti apie 15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C. Iškepusius sausainius palaikyti dar 10 min., kol pravės ir sutvirtės.

Ryžių košė su razinomis ir šafranu

2 porcijos

100 g 169 kcal

Ruošti 30 min.

• 150 g ryžių
• 70 g razinų
• 200 ml pieno
• 3 šaukštai cukraus
• Druskos, šafrano pagal skonį
• 2 šaukštai sviesto kepti
• Mėtų puošti

GAMINIMAS. Ryžius ir razinas kruopščiai nuplauti. Į pakaitintą pieną sudėti ryžius, cukrų ir pagardinti druska. Lėtai virti apie 20 min. Keptuvėje ištirpintame svieste pakepinti razinas su šafranu. Sudėti viską į ryžių košę, gerai išmaišyti ir leisti brinkti dar apie 5 min. Patiekti papuošus mėtomis.

Autorius Eglė Stratkauskaitė