Savaime suprantama, kodėl dauguma žmonių mano, kad didelis pasitikėjimas savimi yra priešingybė per mažam pasitikėjimui savimi. Gyvenime dažniausiai tie, kurie turi mažai pinigų, nori turėti daug, o tiems, kurie neturi, ko valgyti, prašmatnus banketas atrodo kaip svajonės išsipildymas.

 

saviverte

Iš tikrųjų didelį pasitikėjimą savimi ir aukštą savigarbą reikėtų vertinti labai atsargiai. Savigarba – tai lyg paracetamolis: tinkama dozė gali padėti, bet per didelė gali pakenkti. Iš tiesų žema savigarba yra baisus dalykas: įsitikinimas, kad esi nieko vertas, šiukšlė, yra būklė, kurios niekas neturėtų patirti. Tačiau per aukšta savigarba taip pat nėra geras dalykas, sukeliantis daug kliūčių ir trikdžių pačiam žmogui ir kitiems, kuriems tenka su tokiu asmeniu bendrauti.

 

6 pagrindiniai žmonių, turinčių per aukštą savigarbą bruožai:

 
  • Pomėgis girtis.
 
  • Atrodo pasipūtę ir vaizduoja viršesnius nei kiti.
 
  • Kitus išnaudojantys santykiai, įsitikinimas, kad jų poreikiai visada turi būti patenkinti pirmiausiai. Jeigu taip nenutinka, jie tampa pikti ir užgauliojantys.
 
  • Pastangos būti pranašesniu už kitus, nes tiesiog turi reikiamų įgūdžių ar sėkmės tam tikroje gyvenimo srityse.
 
  • Savo klaidų nematymas, nenoras mokytis ir keistis.
 
  • Polinkis elgtis impulsyviai (pavyzdžiui, nekontroliuojami pykčio ar agresijos proveržiai).
 

Žmonės, kenčiantys dėl per žemos savigarbos, dažnai save lygina su pasipūtusiais, mėgstančiais girtis, garsiai bendrauti pažįstamais ir jiems slapta pavydi. Tačiau toks vertinimas nėra neteisingas, nes realiai bendravimas su mažą savivertę turinčiais asmenimis paprastai būna daug malonesnis, jaukesnis ir nuoširdesnis. Jeigu per žemą savigarbą turintys asmenys suprastų, kad per aukšta savigarba taip pat kelia daugybę problemų, jie galėtų jaustis šiek tiek geri, kad nėra tokie vieni.

   

Tyrimai taip pat rodo, kad per didelis pasitikėjimas savimi gali būti siejamas su nusikalstamu elgesiu. Taip yra dėlto, kad trapią, aukštą savigarbą turintys asmenys linkę būti agresyvūs, kai kas nors juo supykdo, įžeidžia jų jausmus.

 

4 priežastys, kodėl per didelis pasitikėjimas kenkia:

 
  • Nepadeda pelnyti kitų pagarbos. Jeigu elgsitės per daug pasitikinčiai savimi ir arogantiškai, tada kiti nepuls jūsų labai gerbti. Jie tik pradės galvoti, kad jūs esate per daug patenkinti patys savimi.
 
  • Nepadeda pasimokyti iš praeities klaidų. Jeigu apie save galvojate taip gerai, kad niekada negalite suklysti, tada jūs negalėsite pripažinti savo klaidų ir tuo labiau iš jų pasimokyti.
 
  • Sunku užmegzti ir išlaikyti santykius. Šalia arogantiškų ir pasipūtusių šunsnukių niekas nenori būti šalia. Nėra lengva žmonėms, per daug gerai galvojantiems apie save, išsaugoti ilgalaikius santykius.
 
  • Empatijos trūkumas. Kadangi žmonės, turintys nesveiką savigarbos jausmą galvoja tik apie save, jie negali pajusti empatijos, užuojautos kitiems.

Nesveikai aukšta savigarba iš esmės yra narcisizmas. Sveika aukšta savigarba nuo nesveikos skiriasi tuo, kad psichiškai sveikas žmogus nėra narciziškas. Natūralu, kad asmens savigarba nuolat svyruoja (kartais būna didesnė, kartais mažesnė), tačiau svarbu stebėti, kad savigarbos jausmas būtų santykinai stabilus ir iš esmės jūs gerai jaustumėtės savo odoje. Daugiausiai gyvenime pasiekia ne tie, kurie turi išpūstą savigarbos jausmą, bet tie, kurie pasitiki savimi, bet išlieka kuklūs. Taip, kuklumas yra dorybė ir daugeliui XXI amžiaus gyventojų jo reikėtų pasimokyti.