Kodėl geležis itin svarbi organizmui?

Geležis – vienas svarbiausių mikroelementų, reikalingų žmogaus organizmui. Deramas jos kiekis užtikrina normalią vidaus organų ir smegenų veiklą, odos, plaukų bei nagų būklę. Trūkumas gali lemti sunkias ligas, todėl kasdien būtina papildyti šio elemento atsargas.

Svarbus kraujo komponentas

Geležis reikalinga hemoglobino gamybai. Šis baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose), aprūpina organizmo ląsteles deguonimi – per kraują perneša jį iš plaučių. Jei trūksta geležies, organizmas negeba pagaminti užtektinai deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių, todėl visiems organams ir audiniams ima trūkti deguonies, suprastėja jų funkcija. Žmogus ima silpti, jaučiasi išsekęs, keičiasi išvaizda.

Geležis taip pat įeina į daugelio fermentų, reikalingų nervų ir imuninės sistemų veiklai bei raumenims, sudėtį. Todėl be jos sutrinka normalios organizmo funkcijos.

Sveikai širdžiai

Esant geležies stygiui, kraujyje sumažėja eritrocitų ir juose esančio hemoglobino, organizmas negauna tiek deguonies, kiek reikia. Tuomet įsijungia žmogų alinantis kompensavimo mechanizmas: kad ląstelės gautų daugiau deguonies, pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, pradeda silpti imuninė sistema. Jeigu geležies trūkumas (mažakraujystė, arba anemija) nediagnozuojamas ir nesiimama priemonių, gresia pavojingos komplikacijos. Negydant geležies stokos anemijos gali sutrikti širdies ritmas. Sergantiems išemine širdies liga dėl mažakraujystės gali kilti stenokardijos priepuoliai, sunkesniu atveju – ištikti infarktas.

Reikalinga smegenims

Stokojant geležies, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi, todėl gali suprastėti atmintis ir kitos protinės funkcijos – koordinacija, dėmesio koncentracija; apimti nervingumas, dirglumas. Kūdikiams ir mažiems vaikams geležies stygius gali lemti sulėtėjusią motorinę ir kalbos raidą, prastesnį nervų sistemos vystymąsi. Ilgą laiką negaunant užtektinai geležies vaiko intelektas gali būti žemesnis, o kartais net atsirasti psichikos sutrikimų. Kalifornijos universiteto specialistų tyrimas atskleidė, kad dėl mažakraujystės ir nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi senyviems žmonėms rizika susirgti senatvine demencija padidėja iki 40 %.

Palaiko normalią odos, plaukų, nagų būklę

Jeigu trūksta geležies svarbiausioms organizmo funkcijoms palaikyti, kūnas bando kompensuoti šį trūkumą – nukreipia gaunamą geležį tik ten, kur gyvybiškai svarbu. Vadinasi, plaukai, oda ir nagai šio elemento nebegauna arba gauna minimalius kiekius. Dėl geležies stokos oda pabąla (įskaitant ir lūpas), sausėja, tampa jautri ir šiurkšti, plaukai lūžinėja, slenka, nagai sustoja augti, darosi trapūs. Jei geležies stygius didelis, gali atsirasti poreikis valgyti nevalgomus dalykus – dantų pastą, molį, smėlį, kreidą.

Užtikrina stiprų imunitetą

Geležis, vienas svarbiausių mikroelementų organizme, dalyvauja metaboliniuose fermentų procesuose, kurių metu virškinami baltymai ir įsisavinamos maistinės medžiagos. Kai geležies gauname per mažai, prastėja organizmo gebėjimas įsisavinti kitus mikroelementus, vitaminus, maistines medžiagas, todėl silpsta imuninė sistema. Dėl geležies stygiaus dažniau sergama peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis. Jei šio elemento trūksta kritiškai, sveikstama ilgiau, imunitetui sunku tvarkytis su ligos sukėlėjais, negyja net menkos žaizdos.

Įsidėmėtina, kad geležies trūkumas itin pavojingas nėštumo metu – didina priešlaikinio gimdymo riziką, naujagimis gali gimti per mažo svorio.

Kodėl geležies pritrūksta?

Geležies trūkumo sukelta mažakraujystė pasireiškia net kas trečiai vaisingo amžiaus moteriai dėl menstruacinio kraujavimo. Gana dažnai nustatoma mažiems vaikams ir paaugliams dėl menkavertės mitybos, sparčių augimo šuolių. Į didesnės rizikos grupę patenka nėščiosios ir žindyvės, nes joms reikia suvartoti geležies tiek sau, tiek kūdikiui.

Dažnai geležies trūksta vegetarams, veganams ir žaliavalgiams, nes daugiausia jos turi gyvūniniai produktai.

Vyresni žmonės geležies trūkumą patiria dėl natūraliai silpnėjančio organizmo gebėjimo įsisavinti reikiamus mikroelementus.

Geležies stygių gali sukelti celiakija (autoimuninė liga, kai žmogus visiškai netoleruoja glitimo). Taip pat dažniau kenčia aktyviai sportuojantys asmenys, nes organizmui atsigauti po fizinio krūvio reikalingi papildomi geležies resursai. Be to, dalis geležies išprakaituojama.

Geležies šaltiniai

Pagrindiniai geležies šaltiniai – gyvūniniai produktai, o iš augalų gauti reikiamą kiekį šio svarbaus mikroelemento yra 2–3 kartus sudėtingiau.

Geležies turi kepenėlės, mėsa (jautiena, veršiena, triušiena), žuvis, kiaušinio trynys, jūrų gėrybės (austrės, krevetės), ankštiniai (pupelės, sojos, lęšiai), kruopos ir jų produktai (avižos, grikiai, javų daigai, avižiniai dribsniai, rupi duona), riešutai, daržovės (briuseliniai kopūstai, brokoliai, salotos, špinatai, petražolės, burokėliai), vaisiai ir uogos (vyšnios, žemuogės, braškės, slyvos, raudonieji ir juodieji serbentai, mėlynės, vynuogės, obuoliai, bananai), razinos, džiovinti abrikosai, sėklos (moliūgų, sezamų), jūrų dumbliai ir jūrų kopūstai.

Geležis geriau įsisavinama, kai jos gauname kartu su vitaminu C, todėl mėsos ar žuvies patiekalus reikėtų valgyti su šviežiomis daržovėmis – paprikomis, brokoliais, kopūstais, špinatais, pomidorais.

Jei kraujo tyrimai rodo, kad geležies trūksta, būtina vartoti jos papildus.

Kiek geležies reikia per parą?

•  0–6 mėn. – 5 mg
•  7–12 mėn. – 8 mg
•  1–6 m. – 8 mg
•  7–10 m. – 10 mg
•  11–18 m. berniukams – 12 mg
•  11–18 m. mergaitėms – 15 mg
•  19 m. ir vyresniems vyrams – 10 mg
•  19–64 m. moterims – 15 mg
•  65 m. ir vyresnėms moterims – 10 mg
•  Nėščiosioms ir žindančioms – 20–25 mg.

Autorius Laima Samulė