Slavų mitologijoje Kikimara – moteriška namų dvasia, gyvenanti už viryklės arba rūsyje. Tai nepageidaujama dvasia namuose, nors labai retai piktavalė. Kalbama, kad ja atsikratyti labai sunku, jei ji patenka į namus.

 

Dažniausiai Kikimara vaizduojama kaip maža, sena, kuprota moterėlė. Kai kurioje literatūroje ragana vaizduojama kaip vidutinio amžiaus moteris palaidais plaukais. Legendose pasakojama, kad Kikimara yra Bilduko žmona. Bildukas taip pat namų dvasia, dažniausiai vaizduojamas kaip maža, barzdota ir plaukuota būtybė, gebanti atrodyti taip, kaip namų šeimininkai.

 

Kikimara gali apsigyventi ne tik namuose, bet ir miškuose bei pelkėse. Pelkių Kikimarą galima atpažinti iš šlapių pėdsakų, kurie lieka visur, kur tik ji praeina. Mitinė būtybė, gyvenanti pelkėse, ištekėjusi už miškinio (miško dvasios, globojančios miškus ir laukinius gyvūnus).

 

Kikimaros buvimas namuose yra nepageidaujamas ir nemalonus, nes ji drumsčia nakties ramybę, neleidžia namiškiams užmigti: kikena, švilpauja, daužo lėkštes, kutena vaikus. Nuo sutemų iki aušros Kikimara verpia linus. Sakoma, kas pamatys ją verpiančią, netrukus mirs. Kita vertus, ši dvasia nėra piktybiška. Neretai ji padeda namų ruošos darbuose bei prižiūri naminius paukščius, ypač, jei namai, kuriuose ji gyvena yra tvarkingi. Jei namai netvarkingi, ji pasistengs sukelti dar didesnį chaosą. Norint, kad Kikimara būtų rami ir nekenktų žmonėms, reikia išplauti visus puodus ir keptuves su paparčių arbata.

 

Pagal mitinę slavų būtybę Kikimarą mokslininkas Kirilas Eskovas pavadino 1988 metais atrastų vorų rūšį.