Sakoma, kad alergiškų vaikų ir suaugusiųjų kasmet vis daugėja. Alergijos nebepraeina su amžiumi kaip anksčiau, bet priešingai – tampa stipresnės, jeigu nėra gydomos, jeigu nėra stengiamasi išvengti alergenų. Kiekvienais metais milijonams vaikų ir suaugusiųjų diagnozuojama šienligė arba alergijos maisto produktams, tačiau galima būti alergiškiems ir kur kas keistesniems dalykams. Laimei, tokios alergijos pasitaiko kur kas rečiau.

 

shutterstock_761133367 (Small)

Keisčiausi dalykai, kam galite būti alergiški:

 
  • Ropliai. Pasirodo, kad žmonės gali būti alergiški ne tik katėms, šunims ir kitiems kailiniuotiems gyvūnams, bet ir beplaukiams ropliams, pavyzdžiui, iguanoms, kurių oda taip pat išskiria baltymą – alergeną.
 
  • Sperma. Gana neįprasta, bet žmonės gali būti alergiški spermai. Ji pasireiškia kaip neįprastos makšties arba burnoss išskyros, niežulys ar skausmas po lytinio akto, oralinio sekso.
 
  • Mobilieji telefonai. Elektronikos prekėse gali būti nikelio ir kobalto, kurie gali alergiškiems žmonėms sukelti odos bėrimus ant ausų, plaštakų ar skruostų.
 
  • Mėsa. Alergija raudonai mėsai vadinama alfa gal. Dažniausiai ši alergija pasireiškia asmenims, kuriems buvo įsisiurbusi Amblyomma americanum (angl. Lone star tick) erkė. Alergija pasireiškia kaip bėrimas, pykinimas, spazmai, čiaudulys, galvos skausmas, sloga.
 
  • Sportas. Labai retai, bet anafilaksinį šoką gali sukelti maistas, suvartotas prieš sporto treniruotę. Kadangi mankšta šildo kūną, tai imuninė sistema pradeda reaguoti į baltymus ir skaidyti juos skrandyje. Dažniausiai šią alergiją sukelia jūros gėrybės, salierai ir kt.
 
  • Blynai. Alergiją gali sukelti ne tik glitimas kvietiniuose miltuose, bet ir specialiuose mišiniuose blynams kartais aptinkamos dulkių erkutės.
 
  • Prezervatyvai. Žmonės gali būti alergiški lateksui. Laimei, šiandien jau yra sukurta alternatyvų alergiškiems asmenims.
 
  • Prakaitas. Karštomis, drėgnomis dienomis gali atsirasti odos dilgėlinė dėl alergijos savo pačių prakaitui. Nuo įprastos dilgėlinės alergija skiriasi tuo, kad niežulys ir bėrimai pranyksta atvėsus ir nusausinus odą.
 
  • Vilna. Vilnoniai gaminiai kai kuriems žmonėms kelia odos niežulį dėl vilnoje esančio lanolino (gyvulinės kilmės vaškas arba riebalai). Tačiau kartais niežtėti gali ir dėlto, kad vilna tiesiog savaime yra šiurkšti.
 
  • Bižuterija. Pigiuose papuošaluose gali būti nikelio, kuris dažniausiai ir sukelia odos alergijas. Nikelis sukelia oksidacinę reakciją tarp odos rūgščių ir metalo.
 
  • Alkoholis. Sulfitai alkoholiniuose gėrimuose gali sukelti astmą, slogą, čiaudulį, kosulį, švokštimą ir dusulį.
 
  • Žiogai. Dažniausiai žmonės nė neturi galimybės suprasti, kad yra alergiški šiems vabzdžiams, nebent augina jais mintančius roplius arba gilinasi į insektologiją. Žiogai gali sukelti astmą.
 
  • Vanduo. Nėra aišku, kodėl kai kuriems žmonėms bėrimus ir kitus alergijos simptomus sukelia odos kontaktas su vandeniu. Tai labai pavojinga alergija, nes žmogus negali gyventi be vandens. Laimei, ji labai reta.
 
  • Apdulkintos uogos. Lūpos ir burna gali pradėti niežėti, nes uogos yra aplipusios žiedadulkėmis. Svarbu vaisius ir uogas gerai nuplauti prieš vartojimą, kad tokių nemalonių pojūčių nebūtų.
 
  • Spenelių kremas. Krūtimi žindančias moteris dažnai vargina skausmingas spenelių trūkinėjimas, bet specialūs kremai gali nepadėti, jeigu moteris yra alergiška lanolinui (dažniausias ingredientas tokiuose kremuose).
 
  • Vaistai nuo utėlių. Šiuose vaistuose gali būti piretrinų, išgaunamų iš chrizantemų žiedų, kurie kai kuriems žmonėms, alergiškiems astrinių ir chrizantemų šeimos augalams, gali sukelti nepageidaujamų rekacijų.
 
  • Šaltis. Alergija pasireiškia kaip dilgėline, pabuvus šaltame ore ar paplaukiojus šaltame vandenyje.
 
  • Pušys. Pušų sakuose yra alergenų (urošiolio), kurie kai kuriems gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
 
  • Saulės šviesa. Labai retai pasitaiko, kad bėrimus, pūslelinę, dilgėlinę gali sukelti ryški saulės šviesa.
 
  • Makiažas. Aromatinėje dekoratyvinėje kosmetikoje gali būti Peru balzamo, kuris yra labai alergizuojanti medžiaga, sukelianti odos bėrimus.