Kas yra adrenalinas?

Jeigu išgirstate žodį „adrenalinas”, tada, greičiausiai, jūsų vaizduotė sukuria kažkokią pavojingą situaciją, pavyzdžiui, šuolį su parašiutu ar kalnų slidinėjimą. Mes dažnai sakome: „Noriu adrenalino”, reiškiančio jaudulio poreikį. Bet kam jis apskritai reikalingas? Argi mes nenorime gyventi ramiai? Pasirodo – ne. Išsiaiškinkime!

Fiziologija

Fiziologijos požiūriu, adrenalinas yra biologiškai aktyvi medžiaga, kuri streso būsenoje išsiskiria į kraują. Šis hormonas gaminamas antinksčių žievėje, tačiau adrenalino receptoriai yra beveik visuose kūno audiniuose.

Stresas mūsų gyvenime yra vienokiu ar kitokiu laipsniu beveik visą laiką, nes tai neurohormoninė kūno reakcija į bet kokių ekstremalių veiksnių, tiek fizinių (skausmas, šaltis), tiek psichologinių (džiaugsmas ar pavojus), įtaką. Vaikas mokykloje gavo papeikimą, o mokytojas dar jį išbarė prie lentos – šioje situacijoje jūsų vaikas taip pat gavo tam tikrą adrenalino dozę. Pasirodo, kad adrenalinas, kaip fiziologinis atsakas į stresą, mūsų organizme yra nuolat, tačiau jo kiekis, priklausomai nuo mūsų jausmų laipsnio, skiriasi.

Kodėl adrenalinas?

Iš kur atsirado šio hormono pavadinimas? Viskas labai paprasta! Kaip jau minėta, adrenalinas yra antinksčių hormonas, o angliškas žodis „antinksčiai” yra „adrenal gland”, pagal tai ir buvo sugalvotas šio hormono pavadinimas.

Kaip ir visi mūsų kūno procesai, adrenalinas atlieka tam tikrą vaidmenį, jo pagrindinė funkcija yra mobilizacija. Stresinėse situacijose adrenalinas mobilizuoja visas kūno jėgas savigynai. Panašus reiškinys reikalingas traumų atveju, kai būdamas šoko būsenoje žmogus nejaučia skausmo visu stiprumu, nes stiprus skausmingas šokas galėtų sukelti mirtį. Hormonai blokuoja skausmą, kurį laiką po sužalojimo jį prislopina.

Baimė turi dideles akis

Vargu, ar jūs kada nors rimtai pagalvojote apie šios patarlės kilmę, tačiau tai siejama su adrenalinu. Baimės būsenoje mūsų vyzdžiai išsiplečia būtent dėl šio hormono poveikio, taip pat esant stresinėms situacijoms, padidėja širdies susitraukimų dažnis, susitraukia kraujagyslės, o virškinimo organai sulėtina jų darbą. Dėl adrenalino gamybos cukraus kiekis kraujyje padidėja, todėl organams ir jų sistemoms reikia daugiau deguonies. Tačiau adrenalino poveikis yra trumpalaikis, praėjus 5 min. jo poveikis baigiasi dėl to, kad reaguojant į adrenalino išsiskyrimą organizme, įsijungia jo inaktyvacijos sistemos.

Adrenalinas ir nuotaika

„Panašu, kad šiandien atsikėliau ne ta koja”, „Lauke blogas oras – tai depresija” – taip dažnai bandome paaiškinti savo blogą nuotaiką. Bet juk gyvenimas nieko nėra atsitiktinio, o geros ir blogos nuotaikos šaknys pirmiausiai slypi mūsų kūne, tiksliau hormonuose. Vienas iš mūsų emocijų reguliatorių yra adrenalinas.

Kiekvienas žmogus turi savo specifinę emocijų skalę, tai yra, kiekvienas jaučia, kada ir kiek jam reikia adrenalino, priklausomai nuo to jis ir atitinkamai elgiasi.

Turėkite omenyje, kad ilgai trunkantis adrenalino trūkumas gali sukelti depresiją. Todėl, jei jaučiate, kad daug dienų iš eilės nieko nenorite daryti, nedelsdami susiimkite ir eikite… kur? Kiekvienas turi nuspręsti pats. Galbūt geriausias vaistas yra sportas. Kažkam reikės valandos trukmės treniruotės baseine, kad galėtų pralinksmėti, o kažkam reikės nuvažiuoti 1000 km nuo miesto ir šokti su parašiutu ir ne kartą! Be kokiu atveju jūs iš karto pajusite, kaip pagerėjo nuotaika, atsirado gyvybingumo ir energijos antplūdis; galite pavargti fiziškai, bet tikrai ne emociškai.

Yra ypatingos rūšies žmonių, kurie vadinami emociniais narkomanais, nes jiems reikia daug adrenalino. Jie nuolat ieško nuotykių. Jie vairuoja automobilį dideliu greičiu, lipa į viršukalnes, niekada nenustoja rizikuoti, bet tai yra jų gyvenimo stilius!