Kapgraso sindromas arba kas sukeitė žmonės?

Situacija kaip iš siaubo filmo: staiga jūsų mylimus žmones kažkas pakeičia identiškai atrodančiais asmenimis. Vienintelis žmogus, kuris supranta klastą – tai jūs. Ką tuomet darytumėte?

2011 metais amerikiečių psichiatrė dr. Carol W. Berman papasakojo apie vieną savo pacientę – 24-erių metų absolventę Janet. Vieną dieną Janet grįžo namo iš mokymo įstaigos ir išvydo nepažįstamą vyrą, apsirengusį jos vyro pižama. Mergina pagrasino, iškviesianti policiją. Vyras liko nieko nesupratęs ir bergždžiai įtikinėjo ją, kad tai jis yra Janet sutuoktinis.

Janet pripažino, kad vyras atrodo lygiai taip pat, kaip jos sutuoktinis, tačiau širdyje jautė, kad tai ne jis. Netrukus ji priėjo stulbinančią išvadą: jos vyrą kažkas pakeitė kitu, kuris atrodo lygiai taip pat.

Tačiau tas vyras iš tikrųjų buvo Janet teisėtas sutuoktinis. Janet buvo diagnozuotas Kapgraso sindromas, psichinis sutrikimas arba iliuzija, kad artimas žmogus, šeimos narys ar net naminis gyvūnas yra pakeistas kitu, atrodančiu identiškai.

Tokia patirtis iš tiesų turėtų būti bauginanti. Apsimetėlis gali ne tik atrodyti ir elgtis taip pat, kaip brangus žmogus, bet ir žinoti intymias gyvenimo smulkmenas. Tačiau nėra jokių emocijų ir artimumo jausmo. Tas žmogus atrodo visiškai nepažįstamas ir nesusijęs. Neapleidžia stipri nuojauta, kad mylimas žmogus yra dingęs, galbūt jam nutiko kažkas baisaus.

Kapgraso sindromas pavadintas prancūzų psichiatro Jeano Marie Josepho Capgraso (1873 – 1950) garbei, nes šis žmogus pirmasis jį aprašė. Sindromas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie turi psichozinių sutrikimų, tačiau daugiau nei trečdalis su juo susiduria po galvos traumų.

Iki šiol mokslininkai nėra visiškai tikri, kas sukelia Kapgraso sindromą, nors manoma, kad taip nutinka pažeidus ryšį tarp tų smegenų dalių, kurios atpažįsta vizualinę informaciją (žmonių veidus) ir kontroliuoja emocijas bei reakcijas.

1990 metais psichologai Hadynas Ellisas ir Andy Youngas iškėlė hipotezę, kad žmonių, turinių Kapgraso sindromą, pažeistos tos smegenų dalys, kurios kontroliuoja automatinį emocinį atsaką į pažįstamus veidus. Indų neurologas Vilayanuras Ramachandranas priėjo prie panašių išvadų 1997-aisiais ir pridūrė, kad jį galėjo sukelti struktūriniai migdolinės smegenų dalies pokyčiai. Ši smegenų dalis atsakinga už emocijas.

Pamačius kažką pažįstama, smegenų dalis vadinama Fusiform Gyrus atpažįsta žmogaus veidą ir informuoja migdolinę smegenų dalį. Žmonių, turinčių Kapgraso sindromą, smegenų dalių ryšys tarp vizualinio ir emocinio atpažinimo neveikia taip, kaip turėtų, todėl jie mato pažįstamą veidą, bet jis nesukelia jokių emocijų.

2007 metais V. Ramachandranas papasakojo, kas nutiko, kai jis išmatavo Kapgraso sindromo kamuojamo paciento galvaninį odos atsaką į jo motinos atvaizdą. „Galvaninis odos atsakas yra lygus. Nėra jokių emocinių reakcijų į savo motiną, nes ryšys, einantis tarp vizualinių ir emocinių centrų yra nutrūkęs. Jo regėjimas yra normalus, nes smegenų sritys, kurios suvokia vizualinę informaciją yra nepažeistos ir emocijos yra normalios – jis gali juoktis, verkti ir t. t. – bet kadangi ryšys tarp regėjimo ir emocijų yra nutrūkęs, todėl jis pradeda galvoti, kad motina, kurios atvaizdą mato, yra apgavikė“, – pasakojo neurologas.

Tačiau tyrimai parodė ir tai, kad Kapgraso sindromas paveikia pacientus tik tada, kai jie žiūri į kitą žmogų, tikėdami, kad jis yra apsimetėlis. Dažniausiai išgirdę to asmens balsą, pacientai atpažįsta jį ir susieja su kokiomis nors emocijomis. Taip esą yra dėlto, kad vizualinė ir klausos sistema su migdoline smegenų dalimi yra sujungta skirtingai. Jeigu motina išeina į gretimą kambarį ir paskambina telefonu, atsiliepęs pacientas sutrinka: „Mama, čia tu? Kur tu?“. Iliuzija, kalbant telefonu, dingsta. Po valandos motina vėl ateina į patalpą, kurioje yra pacientas, bet jis jos nebeatpažįsta: „Kas tu esi? Atrodai kaip mano mama“.

Kai kuriems asmenims, turintiems šį psichinį sutrikimą, nebeišeina emocijų susieti nei su regėjimu, nei su klausa. Tik palietę žmogų, kurį laiko apsimetėliu, jie supranta, kad jį iš tikrųjų pažįsta.

Kapgraso sindromas dažnai lyginamas su prozopagnozija arba sutrikusiu gebėjimu atpažinti žmones pagal jų veidus. Žmonės, kuriems diagnozuotas antrasis sutrikimas, sunkiai skiria vienų žmonių veidus nuo kitų. Sunkiais atvejais neatpažįsta ne tik kitų, bet ir savo veido. Tačiau jie gali naudotis kitomis pažintinėmis funkcijomis, kad suprastų kas yra kas. Brangius žmones ir save jie atpažįsta iš balso, išskirtinių bruožų (pavyzdžiui, gimimo žymės) arba atsimena apranga, kurią tą dieną vilki. Kai kurie žmonės jau gimsta, turėdami šį sutrikimą, o kiti jį įgyja po galvos smegenų traumų.

Turintieji Kapgraso sindromą atpažįsta veidus normaliai, taip kaip ir visi žmonės, tačiau jie nesugeba jų susieti su kokiomis nors emocijomis.