Imunitetas sergsti organizmą nuo įvairių ligų. Tačiau kartais grėsmingi virusai atkakliai puola organizmą, sukeldami įvairių negalavimų. Ar įmanoma to išvengti? Pasirodo, taip! Darniai imuninės sistemos veiklai reikia pagalbos, ypač šaltymečiu.

 

sveikata

Skeptiškas žvilgsnis

 

Parduotuvių lentynose gausu produktų, kurių etiketėse parašyta, kad jie stiprina imunitetą. Tačiau, mokslininkų teigimu, ląstelių padaugėjimas organizme ne visada yra gerai. Pavyzdžiui, sportininkai, siekdami pagerinti rezultatus, kartais renkasi pavojingus dopingo preparatus. Jie gali sukelti insultą ir kitus širdies veiklos sutrikimus. Imunitetą stiprinantys preparatai nėra tokie pavojingi, tačiau jų veiksmingumas abejotinas vien dėl to, kad, pasak mokslininkų, imuninėje sistemoje dominuoja net kelios skirtingos ląstelių rūšys ir kaskart vis kitos sureaguoja į mikrobų keliamą pavojų. Kokias imuniteto ląsteles reikėtų stiprinti, nežino net mokslininkai. Daug metų atliekami tyrimai, kuriais bandoma atrasti ryšį tarp imuniteto ir įvairių veiksnių, pavyzdžiui, maisto, papildų, vaistažolių arba streso. Tačiau jie kol kas nedavė jokių rezultatų. Nors eksperimentai nerodo tiesioginio ryšio tarp gyvenimo būdo ir imuniteto stiprinimo, Harvardo universiteto mokslininkai tikina, kad tam tikrų sąsajų yra.

 

Sveika gyvensena

 

Pirmoje gynybos linijoje tvirtas pozicijas užima sveikas gyvenimo būdas. Tai – pirmas žingsnis siekiant sustiprinti ne tik imuninę sistemą, bet ir išsaugoti puikią savijautą. Kiekvienas organas funkcionuos kur kas geriau, jeigu bus laikomasi tam tikrų principų.

 
  • Mityboje turėtų dominuoti daržovės, vaisiai, neskaldytų grūdų produktai ir kuo mažiau sočiųjų riebalų.
  • Reguliariai sportuoti.
  • Vengti antsvorio.
  • Kontroliuoti kraujospūdį.
  • Riboti svaigiųjų gėrimų vartojimą.
  • Gerai išsimiegoti.
  • Imtis visų priemonių infekcijų židiniams slopinti: plauti rankas, tinkamai apdoroti maisto produktus ir t. t.
  • Reguliariai atlikti medicininius tyrimus, ypač priskirtus tam tikrai amžiaus arba rizikos grupei.
 

Amžiaus vaidmuo

 

Nors, nepaisant amžiaus, kai kurie žmonės gyvena sveiką ir visavertį gyvenimą, daugelio tyrimų išvada negailestinga – senjorai su infekcinėmis ligomis susiduria kur kas dažniau negu jauni žmonės. Kvėpavimo takų infekcijos, gripas, ypač pneumonija, pasiglemžia ne vieno 65 m. sulaukusio žmogaus gyvybę. Niekas nežino, kodėl vyresniame amžiuje ligų rizika padidėja. Tačiau, anot mokslininkų, tai susiję su tam tikrų imuniteto ląstelių mažėjimu. Teigiama, kad pagyvenusių žmonių imuninė sistema negeba atpažinti tam tikrų mikrobų, todėl organizmas turi mažiau jėgų kovoti su įvairiais virusais. Pastebėta, kad vyresniems asmenims taikomos vakcinos taip pat būna mažiau veiksmingos. Tačiau vis tiek manoma, kad senjorams pasiskiepijus rizika susirgti sezoninėmis ligomis sumažėja. Be to, mokslininkų teigimu, vyresniame amžiuje itin daug dėmesio vertėtų skirti mitybai. Būtina su maistu gauti visų reikalingų mikroelementų. Tuomet ir imuninė sistema bus stipresnė.

 

Dar šis tas apie mitybą

 

Norint sustiprinti imunitetą, privalu vartoti kokybiškus maisto produktus ir visada valgyti tuo pačiu laiku. Įrodyta, kad skurdžiai gyvenančius žmones ligos puola dažniau. Tačiau tyrimų apie mitybos įtaką žmonių imunitetui nėra daug. Todėl kaip vieno ar kito mikroelemento trūkumas veikia imuninę sistemą, lieka neaišku. Pasak mokslininkų, kai kurie mikroelementai išties itin sustiprina imuninę sistemą. Tad ką vertėtų įtraukti į savo mitybą?

 
  • Vitaminą C. Jo gausu ne tik citrusiniuose vaisiuose, bet ir žaliose lapinėse daržovėse, pavyzdžiui, špinatuose, braškėse, saldžiosiose paprikose, papajose ir t. t.
  • Vitaminą E. Tai dar vienas stiprus antioksidantas, kurio apstu migdoluose, lazdynų riešutuose, saulėgrąžose, špinatuose, brokoliniuose kopūstuose ir kt.
  • Vitaminą B6, kurio gausu bananuose, vištų krūtinėlėse, tunuose, keptose bulvėse, avinžirniuose.
  • Vitaminą A. Jo apstu ryškiaspalvėse daržovėse bei vaisiuose: morkose, batatuose, moliūguose, melionuose ir t. t.
  • Vitaminą D, kurio turi riebi žuvis, pienas, apelsinai, grūdiniai produktai ir kt.
  • Folio rūgštį. Jos gausu įvairiose lapinėse daržovėse, žirniuose ir pan.
  • Geležį, kurios apstuliesoje paukštienoje, jūrų gėrybėse, pupelėse, įvairiuose kopūstuose.
  • Seleną. Nemažai jo yra česnakuose, brokoliniuose kopūstuose, tunuose, sardinėse ir t. t.
  • Cinką, kurio gausu krabuose, austrėse, liesoje mėsoje, pupelėse, jogurte, avinžirniuose.
 

Atminkite – daugiausia vitaminų išlieka neapdorotuose maisto produktuose!

 

Žolelės ir papildai

 

Vieni medikai teikia, kad įvairių žolelių ir papildų vartojimas padeda sustiprinti imunitetą, kiti tikina, jog jie neduoda jokios naudos. Kiekvieno žmogaus organizmas unikalus, todėl į tam tikrų preparatų vartojimą reaguoja skirtingai. Harvardo universiteto mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį į šias vaistažoles ir probiotikus:

 
  • ženšenį. Jisitin paplitęs Azijos šalyse. Šis augalas tonizuoja organizmą ir sergsti imunitetą nuo įvairių virusų.
  • saldymedžių šaknis. Jos vartojamos kinų medicinoje įvairioms ligoms gydyti.
  • alavijus. Jieveiksmingai gydo nedidelius nudegimus, žaizdeles, nušalimus ir odos uždegimus.
  • ežiuoles. Jospadeda išvengti peršalimo ligų ir palengvina jo simptomus. Tačiau ežiuoles derėtų vartoti itin atsargiai, nes gali sukelti alergiją.
  • probiotikus. Juos patariama vartoti po antibiotikų kurso, siekiant sustiprinti imunitetą. Probiotikuose esančios naudingosios bakterijos sergsti organizmą nuo įvairių virusų.
 

Streso poveikis

 

Šiais laikais dauguma pripažįsta, kad mūsų sveikatai ir emocijoms itin didžiulę įtaką daro stresas. Nuolatos patiriant jį gali sutrikti virškinimas, išsivystyti dilgėlinė ir net širdies ligos. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas daro įtaką imunitetui, t. y. sulėtėja imuninės sistemos ląstelių gamyba. Mokslininkai streso poveikį aiškina tam tikrų hormonų išsiskyrimu, kurie skatina arba slopina baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Nors galutinių išvadų, pagrindžiančių streso poveikį imunitetui, nėra, tačiau patariama jo vengti dėl galimos neigiamos įtakos organizmui.

 

Ar šaltis sukelia negalavimus?

 

Dauguma mamų savo vaikams sako: „Apsirenk, nes lauke šalta, gali susirgti.“ Tačiau ar išties šaltis daro įtaką imuninei sistemai ir gebėjimui atsispirti ligoms?

 

Kai kurie mokslininkai šaltymečio ligas linkę sieti ne su temperatūros pokyčiais, o su tuo, kad žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, artimiau kontaktuoja su aplinkiniais, todėl sparčiau plinta įvairūs mikrobai. Be to, mokslininkai nepateikė jokių argumentų, kad buvimas šaltoje aplinkoje daro įtaką imunitetui. Žinoma, šiuo atveju nekalbama apie nušalimo arba hipotermijos riziką.

 

Specialisto komentaras

 

Mitybos specialistas Gediminas Čižauskas

 

Kaip sustiprinti organizmą po antibiotikų vartojimo?

   

Po antibiotikų vartojimo imunitetas būna nusilpęs. Be to, sutrinka virškinimas ir skrandžio mikroflora. Todėl svarbu su maistu gauti naudingųjų bakterijų, kurios normalizuotų virškinimą. Taip pat reikėtų su maistu gauti kuo daugiau vertingų medžiagų, kurios sustiprintų imuninę sistemą. Visų pirma patariama sveikai maitintis, vartoti mažiau cukraus, skaidulų, glitimo, prastos kokybės aliejaus ir sunkiai virškinamo bei netinkamai paruošto maisto. Skrandžio mikroflorai atkurti puikiai tinka fermentuotas maistas, pavyzdžiui, natūralus jogurtas, kefyras, sūris, varškė, rauginti kopūstai, agurkai ir kt. Puiki mintis į mitybą įtraukti ir probiotikų papildus. Jie padės veiksmingiau atkurti skrandžio mikroflorą ir sustiprinti imunitetą. Reikėtų pasirūpinti, kad su maistu pavyktų gautu daugiau vitaminų C ir B6, nes jų stygius gali susilpninti imuninę sistemą. Siekiant normalizuoti skrandžio veiklą, derėtų vengti streso, įtampos, daugiau šypsotis, juoktis ir būti geros nuotaikos.