Metų sandūra atneša ne tik džiaugsmą, bet ir stresą. Padidėjęs darbo krūvis, susijęs su terminų pabaiga, ir pasiruošimas gražiausioms žiemos šventėms įsuka į nesibaigiantį rūpesčių verpetą. Neradus laiko sau lengva perdegti.

 

Lyg voverės rateHappy,Family,Decorates,Their,Christmas,Tree,Together,,Spreading,Joy,And

 

Naujos Amerikos psichologų asociacijos apklausos rodo, kad 9 iš 10 žmonių (89 %) šventiniu laikotarpiu jaučia įvairaus sunkumo nerimą ir stresą. Apie 43 % teigia, kad bloga savijauta trukdo mėgautis šventėmis, 36 % jaučiasi lyg dalyvautų varžybose. Prieškalėdinis etapas įtemptas dėl įvairių priežasčių: 58 % susirūpinę padidėjusiomis išlaidomis, 40 % vargina dovanų paieška, 38 % nerimauja dėl susitikimų su toksiškais šeimos nariais. Neigiamai paveikia didžiulis švenčių komercializmas, socialinis spaudimas būti laimingiems, niekur nedingusios kasdienės pareigos, pavyzdžiui, rūpinimasis vaikais, senais tėvais.

 

Stresą patiriantys žmonės ieško savų būdų nusiraminti: 70 % kalbasi su artimaisiais, 38 % stengiasi suvaldyti lūkesčius, 35 % guodžiasi, jog šventės praeis, 16 % užsiima savanoryste ir labdara. Tačiau beveik 2 iš 10 naudoja žalingus įveikos mechanizmus: 21 % izoliuojasi nuo aplinkos, 16 % malšina stresą maistu, 13 % renkasi alkoholį, kad jaustųsi geriau. Tačiau apskritai dauguma apklaustų amerikiečių sutiko, kad šventinis sezonas gali būti teigiama patirtimi. 69 % teigė, jog pasiruošimo stresas yra to vertas. 84 % pabrėžė bendrumo jausmą.

 
Pasak Harvardo universiteto neuromokslininkų, šventiniu laikotarpiu reikia sekti ir atkreipti dėmesį į didesnį atsakomybių skaičių nei įprastai, todėl pervargsta prefrontalinė smegenų žievės dalis. Laikui bėgant gali suprastėti atmintis, padidėja neuronų žūtis, sumažėja jų regeneracija.
 

Kalėdinė logistika

 

Sudarykite darbų sąrašą. Surašę visus būtinus darbus pasijusite labiau organizuoti ir pasiruošę. Kuo anksčiau vizualiai įvertinsite planą, tuo mažiau nerimausite dėl artėjančių švenčių. Grupuokite darbus į atskiras kategorijas: namų tvarkymas, maistas ir gėrimai, dovanos, dekoravimas, drabužių pasirinkimas, vaikų ir darbovietės renginiai, apsilankymas grožio salone ir pan. Prie kiekvieno punkto parašykite terminą, iki kada norėtumėte tai padaryti. Aiškiai sudėliokite prioritetus ir realius lūkesčius.

 

Ruoškitės iš anksto. Nepalikite darbų paskutinei minutei. Iš anksto sutvarkykite namus, ypač virtuvę. Atsikratykite daiktų, kurie dulka lentynose ir spintose, nes nepasigedote per praėjusius metus. Išrūšiuokite maisto atsargas, sezoninius drabužius. Išvalykite dulkes iš visų pakampių – lengviau atsikvėpsite tiesiogine žodžio prasme. Įvedus tvarką galima užsiimti kalėdine namų puošyba.

 

Paskirstykite darbus. Kalėdos yra laikas šeimai ir artimiems draugams, todėl svarbu įtraukti visus. Pagalvokite, ką mėgsta kiekvienas žmogus, ir deleguokite pareigas. Vieni gali padėti namų ruošoje, kiti – pakuoti dovanas, treti pasirūpinti maistu, ketvirti – šventiniais žaidimais. Kuo daugiau rankų atliks tą patį darbą, tuo daugiau laiko sutaupysite. Be to, bendra veikla suartina ir kuria malonius prisiminimus.

 

Nusiteikite emociškai. Prisiminkite, kokios emocijos dažniausiai kyla per šventes. Gal tai ne tik džiaugsmas, bet ir kaltė, nusivylimas, liūdesys. Padėsite vidiniam „aš“, jei turėsite strategiją, kaip normalizuoti šiuos jausmus. Stenkitės remtis į žmones, kurie suteikia saugumo, mažina įtampą ir įkvepia džiaugtis. Neapsimetinėkite, kad viskas gerai, jei taip nėra. Tobulos Kalėdos – klaidinanti iliuzija, todėl kurkite ne filmuose matytą sceną, o tikrą gyvenimą.

 

Pasirūpinkite savimi. Be kitų pagrindinių poreikių, tokių kaip valgymas, dušas ir grynas oras, miegas irgi turėtų būti prioritetų sąraše. Nors visada trūksta laiko dovanoms supakuoti, padirbėti prie kompiuterio ar paruošti dar vieną šventinį patiekalą, poilsio nauda neišmatuojama. Miegas reikalingas ne tik normaliai savijautai ar gerai nuotaikai, bet ir visoms gyvybinėms funkcijoms.

 

Trumpai

 
  • Daugiau moterų nei vyrų prisiima atsakomybę už apsipirkimą ir švenčių planavimą, todėl patiria didesnį streso dėl laiko stokos.
  • Neigiamos emocijos, jaučiamos per šventes, yra nuovargis, stresas, dirglumas, liūdesys.
  • Prieššventiniu laikotarpiu mažiausiai nerimauja jaunesni nei 30-ies žmonės.
  • Moterims papildomas streso šaltinis – apranga, nepasitenkinimas kūnu, dietų laikymasis.
  • Apie 30 % žmonių nerimauja dėl sunkumų suderinti darbo įsipareigojimus ir pasiruošimą šventėms.
 

Specialistės komentaras

 

Psichologė-psichoterapeutė Kristina Paradnikė 

 

Daugeliui prieššventinis laikotarpis siejasi su stresu, ypač moterims. Kaip suspėti, pasiruošti ir neperdegti?

 

Iš tiesų šventės gali kelti ne tik džiaugsmą ir kitas malonias emocijas, bet ir stresą. Vienas iš būdų nepaskęsti reikalų ir darbų keliamame strese – mokytis paskirstyti. Nebūtina daryti visko ir juo labiau nebūtina daryti visko vienai pačiai. Verta prisėsti, susirašyti visus prieššventinius darbus ir gerai pagalvoti, kurie iš tų darbų neskubūs ir nesvarbūs? Gal kai kurių galima atsisakyti? O gal kitų nebūtina daryti vienai, galima įtraukti antrąją pusę, vaikus ar paprašyti dar kažkieno pagalbos? Dažnai prieššventinį stresą suvaldyti trukdo būtent įsitikinimas, kad viską turiu padaryti viena ir neturiu teisės atsisakyti darbų. Galiausiai šventės tiesiog apkarsta. Galima sau priminti – šventės nesisuka vien apie tobulumą. Svarbiausia – laikas kartu, o ne idealios dekoracijos, dvylika silkės ar pyragų rūšių. Be to, svarbu nepamiršti ir skirti laiko poilsiui. Pervargus stipresnių emocijų sukelia daug smulkesni dalykai nei pailsėjus. Neradus laiko sau tuoj kyla erzulys, o kai kam ir nerimas.

 

Kyla rizika susipykti su visais – nuo geriausios draugės, sutuoktinio iki anytos… Kaip bendrauti, kad kalėdiniai susitikimai nevirstų mūšio lauku?

 

Toksiškų žmonių, t. y. tokių, kurie menkina, žemina, kritikuoja, manipuliuoja ar išnaudoja, geriausia kiek įmanoma vengti. Tai turbūt geriausias būdas apsisaugoti. Jei nepavyksta išvengti, galima riboti temas: aiškiai apsispręsti, apie ką ir kiek norėsite dalintis, pasirepetuoti, parengti trumpus atsakymus į tipiškus tokių žmonių klausimus, stengtis išlaikyti mandagumą, neutralumą. Dar vienas būdas – nukreipti dėmesį nuo savęs būtent į tą žmogų. Galima klausti: „Kaip tau sekasi? Girdėjau, turi naują darbą?“ arba „Užteks apie mane. Koks puikus pyragasǃ Kaip jį paruošei?“. Žmogus turės mažiau erdvės užsiimti kritika, jei kalbės apie save. Visgi vertingiausia strategija – fokusuotis į tuos, su kuriais gera būti, kurie džiugina, su kuriais saugu ir ramu. O pykčių su širdžiai mielais artimaisiais bus mažiau, jei bus mažiau pervargimo. Tad svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi ir poilsiu.

 

Kaip susidoroti su kalėdine depresija, jei šventės kelia liūdesį, o ne džiaugsmą, didina vienatvę, atskirties jausmą?

 

Iš tiesų kai kuriems šventės kelia slogius jausmus, liūdesį, beviltiškumą, vienišumą. Pirmas ir svarbiausias dalykas – priimti, kad taip gali būti ir savęs neplakti. Vienas iš būdų padėti sau – nelikti vienam. Jei yra galimybė, ieškoti artimųjų paramos. Jei nėra šeimos, giminių ar draugų, su kuriais būtų galima pasikalbėti, telefoninės pagalbos linijos dirba ir per šventes. Susidoroti su vienišumu ir kitomis sunkiomis emocijomis padeda geranoriškumas kitiems, pavyzdžiui, savanorystė. Ji suteikia daugiau prasmės. Visuomet galima susigalvoti mažų ar didesnių ritualų ir būdų išbūti šventes bei jas lydinčias emocijas. Tai išvyka į gamtą, laikas su gera knyga, filmų maratonas. Nebūtina puošti namų, jei nesinori, ar klausytis tradicinės šventinės muzikos. Tai gali būti visiškai savi būdai praleisti šventes. Svarbu, kad jie nekenktų. Galbūt alkoholio vartojimas trumpai numalšins emocijas, bet ilgainiui nepadės nei nuo liūdesio, nei nuo vienišumo, tik sukels kaltę ir dar didesnį nuotaikos nuosmukį.

 

Po Naujųjų metų aplanko pošventinis slogutis, atrodo, kad laukti buvo maloniau nei švęsti, viskas prabėgo per greitai, teks eiti į darbą, prasidės rutina… Kaip susidoroti su šiuo netekties pojūčiu?

 

Natūralu, kad liūdna, kai baigiasi malonūs dalykai. Vadinasi, jie buvo svarbūs. Po švenčių gali apimti tuštumos jausmas, kilti klausimai „O kas toliau? Ko man laukti?“. Lygiai taip pat tikėtinas nuovargis, juk ruošimasis, bendravimas, įspūdžiai išvargina. Norint atsigauti, galima pasiplanuoti malonių dalykų: susitikti su draugais, surengti nedidelę išvyką. Išsikelti mažų ir reikšmingų tikslų, kurie suteiktų prasmės. Taip pat svarbu nepamiršti rūpintis savimi su geranoriškumu, nebijoti paprašyti pagalbos, jei emocijos tampa gniuždančios, per sudėtingos išbūti.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė