Prieš 46 metus spalio 16 d. į Šventąjį Sostą atsisėdo Jonas Paulius II ir Katalikų bažnyčiai vadovavo net 27 metus. Jis tapo pirmuoju pontifiku ne italu per 455 metus, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi. Visgi tiek tikintieji, tiek nepriskiriantys savęs jokiai religijai šį žmogų atsimena kaip pasižymėjusį išskirtine charizma, kuri jį pavertė viena įtakingiausių XX a. asmenybių.

 

Popiežius su kelnėmis Vatican,City,,Vatican,-,25,April,2004:,Pope,John,Paul

 

Karolis Wojtyla, tapęs popiežiumi Jonu Pauliumi II, o po mirties net paskelbtas šventuoju, gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicuose, Lenkijoje. Studijavo lenkų kalbą ir literatūrą Krokuvos Jogailos universitete, rašė eilėraščius, dramas, jas režisavo, vaidino. 1939 m. naciams okupavus Lenkiją dirbo akmens skaldykloje ir chemijos gamykloje. Nuo 1942 m. studijavo pogrindžio kunigų seminarijoje Krokuvoje, po II pasaulinio karo – Krokuvos kunigų seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. įšventintas kunigu. 1946–1948 ir 1950–1954 m. tęsė teologijos studijas Šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje, dirbo vikaru Krokuvos parapijoje, vadovavo studentų sielovadai ir 1958 m. konsekruotas Krokuvos arkivyskupu augziliaru. 1964 m. paskirtas Krokuvos arkivyskupu, 1967 m. tapo Romos bažnyčios kardinolu, dalyvavo Vatikano II susirinkime. 1978 m. spalio 16 d. išrinktas popiežiumi Krokuvos kardinolas K. Wojtyla pasirinko savo tiesioginio pirmtako vardą, tokiu būdu tapdamas antruoju popiežiumi Jonu Pauliumi Bažnyčios istorijoje.

 

Pirmąsyk per Vatikano istoriją pontifiku tapo žmogus iš slaviškų kraštų. Kaip provincija laikomos Lenkijos dvasininkui pavyko užkopti taip aukštai, būta įvairiausių kalbų. Visgi apie iškilusį naująjį dvasinį lyderį buvo žinoma tik tiek, kad jis plačių pažiūrų. Poetas, aktorius, aktyvus sporto mėgėjas. Taip pat vienas iš nedaugelio tokio aukšto rango dvasininkų, kurio gyvenimo nelydėjo skandalai. Dalis Bažnyčios lyderių K. Wojtylos kandidatūrą laikė nepavojinga ir tikėjosi, kad naujai išrinktas netradicinis popiežius nesudrums nusistovėjusios tvarkos. Tačiau jų lūkesčiai nepasiteisino. Jonas Paulius II sujudino užsistovėjusius Vatikano „vandenis“. Jonas Paulius II, skirtingai nei jo pirmtakai, kurie tarsi pabrėždami išskirtinį savo šventumą, buvo pernelyg užsidarę nuo paprasto žmogaus, į tikinčiuosius prabilo visų pirma ne kaip Dievo vietininkas Žemėje, o kaip žmogus. Stovėdamas prieš minias tvirto atletiško stoto ir įdegusio veido Romos katalikų bažnyčios galva skelbė tikėjimo tiesas kiekvienam mirtingajam suprantama kalba (dažnai tiesiogine prasme, nes buvo poliglotas). Beje, jis pirmasis pontifikas, po sutana ėmęs dėvėti kelnes, pirmasis, sugriovęs Vatikano neutralitetą ir viešai prabilęs apie pasaulio politiką.

 

Švelnių reformų iniciatorius

 

Tikintieji Joną Paulių II itin mėgo, net garbino. Visgi jis turėjo ir nemažai priešų. Tokių, kurie pagrįstai gali būti vadinami mirtinais. Į Jono Pauliaus II gyvybę buvo pasikėsinta du kartus. 1981 gegužės 13 d. Šv. Petro aikštėje, Vatikane, į jį šovė turkų teroristas Mehmetas Ali Ağca ir sunkiai sužeidė pilvą bei ranką. Tačiau gydytojai, greitai suteikę pagalbą, gyvybę išgelbėjo. 1983 m. Jonas Paulius II aplankė teroristą kalėjime ir po ilgo pokalbio šiam atleido. Lygiai po metų – 1982 gegužės 12 d. Fatimoje (Portugalija), Švč. Mergelės Marijos šventovėje, Joną Paulių II bandė nudurti ultrakonservatyvus Ispanijos kunigas Juanas Fernadezas Krohnas. Ir šis pasikėsinimas nepavyko. Popiežius gyvybės išsaugojimą priskyrė Fatimos Dievo Motinos globai ir jai paaukojo savo kruvinus drabužius. Laisvų pažiūrų ir Bažnyčios pertvarką įvykdyti pasiryžusio popiežiaus nemėgo ne tik pavieniai teroristai, bet ir kai kurios katalikiškos organizacijos. Radikaliai nusiteikusių katalikų nuomone, Jonas Paulius II griovė nepajudinamu turėjusį būti status quo.

 

Juk būtent Jonas Paulius II suformavo naujosios evangelizacijos principus bei sąjūdį kaip atsaką į sekuliarizmą ir postmodernistinę kultūrą, suaktyvino ekumeninį ir tarpreliginį dialogą. Jonas Paulius II – pirmasis pontifikas, 1986 m. lankęsis sinagogoje ir 2001 m. – mečetėje. Gynė (nors ir rezervuotai) žmogaus teises ir gyvybės neliečiamumą. Itin daug kalbėjo apie abortus, eutanaziją, prenatalinę diagnostiką ir kitas temas, kurios jo pirmtakams niekada nebuvo aktualios. Visgi nebuvo toks liberalus, kaip norėjo dalis tikinčiųjų. 2004 m. pasmerkė tos pačios lyties asmenų santuokas ir tai tapo skaudžiu smūgiu homoseksualų bendruomenėms. Nors Jonas Paulius II suprato, kad Bažnyčia kaip institucija privalo pasikeisti, kad išliktų patraukli ir aktuali tikintiesiems, tačiau išplėsti šias ribas stengėsi švelniai. Pirmiausia bendraudamas su tikinčiaisiais, o ne imdamasis griežtų reformų Bažnyčios viduje. Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo ir keliavo daug. Aplankė net 129 valstybes ir kiekvienoje jų į žmones pirmiausia kreipdavosi bent keliais jų gimtosios kalbos žodžiais.

 

Išgijimo stebuklai, atnešę šventojo titulą

 

Asmenybės patrauklumas, švari biografija ir Bažnyčios įtakos politiniame lauke sustiprinimas pavertė Joną Paulių II vienu svarbiausių XX a. asmenybių. Jo žodžių klausėsi ne tik milijonai katalikų, bet ir didžiųjų valstybių lyderiai. Tai pasikeitė, kai 2005 m. vasario 1 d. Jonas Paulius II buvo nuvežtas į ligoninę Romoje dėl stiprios kvėpavimo takų infekcijos, po 9 dienų išrašytas. Vasario 24 d. dėl atsinaujinusio gripo dar kartą paguldytas į ligoninę, iš jos grįžo kovo 13 d. Balandžio 1 d. pranešta, kad pontifiko būklė sunki, o balandžio 2 d. 22.37 val. Lietuvos laiku paskelbta apie jo mirtį. Paskelbus liūdną žinią Šv. Petro aikštėje susirinkusi minia pradėjo ploti – italai taip paprastai išreiškia pagarbą mirusiajam. Po kelių minučių stojo mirtina tyla. Į popiežiaus laidotuves, kurios apibūdinamos kaip didžiausios naujųjų laikų istorijoje, atvyko šimtai pasaulio politinių ir religinių lyderių, Šv. Petro aikštėje susirinko apie 300 tūkst. žmonių. Dar apie 2 mln. žmonių milžiniškuose ekranuose stebėjo pamaldas aplinkinėse gatvėse. Atsisveikinimo ceremoniją Vatikane tiesiogiai transliavo 150 televizijos kanalų visame pasaulyje, tarp jų ir musulmoniškose Azijos valstybėse bei komunistiniame Vietname.

 

Visgi amžiaus laidotuvėmis Jono Pauliaus II era nesibaigė. 2014 m. balandžio 27 d. popiežius Pranciškus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui kardinolui Andželui Amatui leido skelbti oficialius dekretus, patvirtinančius keleto kandidatų į šventuosius ir palaimintuosius užtarimu įvykusius stebuklus, kankinystę ir herojiškas dorybes. Vienu iš dekretų patvirtintas stebuklas, įvykęs palaimintojo Jono Pauliaus II užtarimu. Prabėgus vos pusmečiui po jo mirties viena prancūzų vienuolė paskelbė, kad melsdamasi pagijo nuo Parkinsono ligos, kuria sirgo ir pats Jonas Paulius II. Antrąjį jo stebuklą patyrė moteris Kosta Rikoje, kuri tvirtino, kad tą pačią dieną, kai Jonas Paulius II 2011 m. paskelbtas palaimintuoju, melsdama jo užtarimo pagijo nuo rimtos smegenų ligos. Trokštantieji velionio dangiško užtarimo ir stebuklų ne tik meldžiasi, bet ir stengiasi prisiliesti prie šventojo relikvijų. 2020 m. rugsėjį iš centrinėje Italijoje esančio Spoleto katedros buvo pavogtas relikvijorius su Jono Pauliaus II kraujo lašais. Jį pasisavino 59 m. italas. Nors vagį suėmė, tačiau paauksuoto kryželio su krauju rasti nepavyko.

 

Trumpai

 
  •  Pradėjęs savo pontifikatą 1978 m. spalio 16 d. Jonas Paulius II atliko 104 pastoracinius vizitus už Italijos ribų ir 146 Italijoje. Kaip Romos vyskupas, aplankė 317 parapijų iš 333.
  •  Tarp pagrindinių jo dokumentų yra 14 enciklikų, 15 apaštališkųjų paraginimų, 11 konstitucijų ir 45 apaštališkieji laiškai. Taip pat išleido 5 knygas.
  •  1986 m. paskelbė Pasaulio jaunimo dienas, 1992 m. – Pasaulinę ligonių dieną.
  •  Nė vienas popiežius nėra susitikęs su tiek daug žmonių, kaip Jonas Paulius II: daugiau negu 17 600 000 maldininkų dalyvavo trečiadieniais vykusiose bendrosiose audiencijose, kurių surengta per 1160.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė