Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad pasaulyje vyksta dideli pokyčiai. Žmonija, gyvendama labai patogiame technologijų amžiuje, tapo silpna ir trumparegė. Ji viską pateisina mokslu ir sparčiai besivystančia pramone ir nieko nenori girdėti apie tai, kad pasaulis žlugs, jei pokyčių vis dėlto nebus imtasi.

 

zmogiskosios iliuzijos

Manoma, kad žmoniją jau dabar galėtų sunaikinti branduolinis karas ir atominės katastrofos, mirtini pandeminiai virusai, pasaulio skolų piramidės žlugimas, pasikartojanti genetinė tarša, žemės ūkio žlugimas, tyro vandens trūkumas, dirbamų žemės laukų dykumėjimas.

 

Visa tai pasaulio gyventojus turėtų išmokyti, kaip tapti išmintingesniais. Tai tarsi sunkus ir pilnas išbandymų kelias į brandą ir sąmoningumą. Kančių ir mirčių pasaulyje netrūks tol, kol žmonės išmoks, kaip gyventi santarvėje su mūsų planeta.

 

Pereinamasis etapas vyksta jau dabar. Virusai tampa nevaldomi: Vakarų Afrikoje siautėja mirtį sėjantis Ebolos karštligės virusas; Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatyti nauji maro protrūkiai; daugėja naujų ir sunkiai pagydomų infekcijų labiausiai išsivysčiusiuose kraštuose. Vis garsiau kalbama apie tai, kad pasaulyje sparčiai senka gėlo vandens ištekliai, kurie galbūt kada nors pakartos didįjį tautų kraustymąsi. Visa tai sukels dar daugiau problemų, pavyzdžiui, vidinį etninių kultūrų karą, masinį politinį ir kultūrinį nestabilumą.

 

Guodžia tik viena mintis, kad viso to galima būtų išvengti arba bent išmokti gyventi tokių pokyčių laikmetyje. Visų svarbiausia yra neužmerkti akių tam, kad šiandien vyksta pasaulyje. Ugdyti savo protą, fizinę ir dvasinę jėgą.

 
  • Fizinė stiprybė. Ateityje daug fizinės jėgos prireiks, siekiant gauti maisto. Pravers sodininkystės, daržininkystės, gyvulių auginimo ir mechaninių darbų įgūdžiai. Išliks tik fiziškai stiprūs žmonės, kurių imuninė sistema atlaikys naujų virusų atakas.
  • Proto guvumas. Žmogus turės būti užsigrūdinęs ir ramiai išgyventi masines netektis, išmokti nepalūžti pačiomis sudėtingiausiomis situacijomis. Be to reikės išmonės, kaip apsaugoti artimuosius nuo galimų grėsmių, išmokti mainų prekybos subtilybių ir kaip išgyventi tokiose aplinkybėse, kuriose kiti mirtų.
  • Dvasinis tvirtumas. Tamsiausiomis gyvenimo valandomis vienintele paguoda taps dvasingumas. Bus labai svarbu neprarasti tikėjimo ateitimi, net tada, kai dabartis atrodo neįtikėtinai šiurpi. Dvasinė jėga padės išgyventi, nepalūžti ir judėti toliau, sukurti naują ir tobulesnę visuomenę.
 

Kaip lavinti fizinę, proto ir dvasinę jėgą? Treniruoti kūną, protą ir sielą reikėtų kasdien. Tai turėtų atrodyti maždaug taip:

 
  • Fizinę jėgą lavina svorių kilnojimas, sniego, žemių kasimas, pilatesas, plaukimas bent 15 minučių kasdien.
  • Protą lavina naujų kalbų ar kitų sudėtingų dalykų mokymasis. Mokslui reikėtų skirti bent 15 minučių kasdien. Išmokti valdyti savo emocijas ir nepasiduoti kitų žmonių provokacijoms. Galima pradėti savanoriauti. Tokia veikla išmokys ko nors naujo ir reikalingo naujai pasaulio visuomenei. Labai svarbu išmokti praktiškumo, atsisakyti dalykų ir veiklos, kuri yra nenaudinga arba nelabai reikalinga.
  • Dvasinę jėgą sustiprins kasdienė meditacija, maldos, dvasiniai ieškojimai. Tokiai veiklai taip pat reikėtų skirti 15 minučių. Siekti dvasinio nušvitimo, kuris atskleis tikrąją prasmę ir nurodys geriausią kelią.
 

Regis, skirti 45 minutės kiekvieną dieną visai nedaug, o gali padėti išgyventi ir didžiausias katastrofas. Net, jei pasaulio galingieji atsitokės ir imsis veiksmų, kad būtų išgelbėta Žemė be didelių praradimų, tokia praktika bus naudinga kasdieniniuose reikaluose. Visada keistis reikia pradėti nuo savęs ir nebijoti užsiimti tuo, apie ką visą laiką svajojama. Juk laiko gali būti likę visai nedaug. Todėl nuo šiandien savęs reikėtų paklausti: „Ką aš veikiu šioje Žemėje ir ką aš turėčiau padaryti, kad išauštų gražesnis rytojus“.