„Ką gali daryti tuoj, niekada nesakyk „rytoj“ – nors liaudies išmintis visada teisi, tačiau ji ne visada padeda. Kaip liautis viską atidėlioti ir įveikti save?

 

darbe

Tikriausiai dažnam kyla minčių atidėti svarbias užduotis kitam kartui. Tačiau jos niekur nedingsta ir nepasidaro lengvesnės. Kitaip nei laikas, kuris yra lyg pro pirštus bėgantis smėlis. Darbas, kurį vėliau reikia atlikti labai skubant, kelią kur kas didesnį nerimą ir stresą.

 

Atidėliojantys darbus vietoj to, kad atliktų pačius svarbiausius darbus, imasi tų, kurie nėra labai svarbūs ir aktualūs šiuo metu. Pagrindinė priežastis, kodėl tai daroma – palengvėjimas, kuris užplūsta, kad bent šiuo metu nereikia daryti nemėgstamų darbų. Kai kurios užduotys gali išmesti iš komforto zonos. Jos gali būti nuobodžios, varginančios ir keliančios nerimą, todėl labai maga bent trumpam pamiršti tuos darbus ir užsiimti pašaline veikla. Pavyzdžiui, nueiti į virtuvę ir susitepti sumuštinį. Laikinai tokia veikla padeda užmiršti nemalonius jausmus.

 

Nežinojimas kelia nerimą ir baimę, kad nepasiseks. „Nepadarysiu taip, kaip reikia“, – sako vidinis perfekcionistas. Tai ir verčia mus atidėlioti darbus: polinkis į perfekcionizmą, sumažėjęs pasitikėjimas savo jėgomis ir nerimas dėl sėkmės. Daugelis linkę užsimiršti, užsiimdami pašaline veikla. Pastaruoju metu tokia veikla labai dažnai tampa nuolatinis lankymasis socialiniuose tinklalapiuose.

 

Tačiau palengvėjimas yra ne tik laikinas, bet ir su kaltės prieskoniu. Net ir užsiimant kita, malonesne veikla, niekur nedingsta mintys apie nepadarytus darbus, apie tai, kad neatlikus vieno darbo dabar, paskui reikėti daryti dvigubai daugiau arba dvigubai greičiau, todėl nekokybiškiau. Ar yra kokių nors teigiamų darbų atidėliojimo pusių?

 

Darbų ar kitų veiksmų atidėliojimas skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Galbūt kam nors darbų atidėjimas paskutinei minutei suteikia adrenalino, kuris skatina produktyvumą. Galbūt delsimas skatina kūrybingumą, todėl galutinis darbas gali būti brandesnis. O galbūt kitu atveju kai kurie mažiau svarbūs darbai taip ir būtų atidedami neribotam laikui, jei ne delsimas atlikti pačių svarbiausių darbų. Pavyzdžiui, galbūt taip niekada ir neprisiruoštumėte nusivalyti dulkių, pasidrožti visus pieštukus, nusikarpyti kojų nagus… Tačiau šie privalumai gali būti naudojami, siekiant pateisinti pasyvų atidėliojimą, kai vengiama užduoties dėlto, kad žmogus tiesiog to nori arba dėlto, kad dingtų nemalonūs jausmai.

 

Reiktų vengti atidėlioti bet kokius darbus. Vietoj to, pabandyti į problemą pasižiūrėti kitaip negu buvo žiūrima visada. Gali padėti 4 taisyklės:

 
  • Kam nors pasakyti, kad įveiksite tam tikrą užduotį. Paprastai apie darbų atidėliojimą garsiai nekalbama. Todėl paskelbus viešai, kad padarysite darbą, bus didesnė motyvacija laikytis duoto žodžio.
  • Suskaidyti užduotį į kelias mažesnes ir lengvesnes.
  • Tiesiog prisiverskite. Dažnai žmonės save griaužia dėl neatliktų darbų, tol, kol jie būna atlikti. Todėl reikia susiimti ir atlikti tai, ką reikia.
  • Apdovanoti save. Atlikę nemėgstamą ar sunkų darbą, padarykite ką nors malonaus. Tai puiki motyvacija, skatinanti visada darbus atlikti laiku.