Kaip neprisirišti prie praeities?

Kaip paleisti praeitį, atrasti harmoniją dabartyje ir judėti toliau? Tai klausimai, kurie tam tikrais gyvenimo kyla visiems. Žmogaus psichikai vienas sunkiausių potyrių yra netektis. Susitaikyti su ja vieniems žmonėms reikia kelių dienų ar mėnesių. Palaipsniui jų emocijos pasikeičia, atsiranda naujos veiklos ir užsiėmimų, padedančių užmiršti netekties skausmą. Kitiems kančia ir liūdesys tęsiasi ilgus metus. Kaip neprisirišti prie praeities ir išmokti gyventi toliau?

Skiriamos kelios sielvarto fazės, kurias išgyvena kiekvienas, netekęs mylimo žmogaus:

• Šoko fazė trunka nuo kelių sekundžių iki kelių savaičių. Pasireiškia tuo, kad žmogus negali patikėti tuo, kas nutiko, nemiga, jausmu, kad kažko gyvybiškai svarbaus trūksta.

• Kentėjimo fazė tęsiasi maždaug 6 – 7 savaites. Šiuo laikotarpiu asmuo mažai skiria dėmesio sau, niekuo nebesirūpina, kenčia nuo nerimo, trokšta pailsėti, pabėgti nuo viso pasaulio.

• Susitaikymo fazė tęsiasi maždaug metus po netekties ar išsiskyrimo su mylimu žmogumi. Šiuo metu vis dar kamuoja miego sutrikimai, vėl atsiranda apetito jausmas. Kartais užeina sielvarto priepuoliai, tačiau jie kartojasi vis rečiau ir būna trumpesni bei silpnesni.

• Atsigavimo fazė prasideda, praėjus maždaug metams po netekties ar skaudaus išsiskyrimo. Šiuo metu sielvartas tampa tyliu liūdesiu, slypinčiu slapčiausiose sielos kertelėse.

Žmogui, patyrusiam netektį, normalu išgyventi visas šias fazes. Jų negalima bandyti išvengti, bandyti paskubinti įvykius. Viskam reikia laiko.

Psichologai taip pat mano, kad normalu netektį išgyventi metus arba trumpiau. Žinoma, viskas priklauso ir nuo paties žmogaus jautrumo ir emocinio prisirišimo prie žmogaus, kuris vienaip ar kitaip dingo iš gyvenimo.

Žmonės, negali paleisti praeities dėl daugybės skirtingų priežasčių. Dažniausiai dėlto, kad netektis išmuša iš vėžių, nebežinoma, ką daryti, kaip gyventi toliau. Taip pat dėlto, kad jiems trūksta noro, pasiryžimo kažką keisti gyvenime, dėl kaltės jausmo, egoizmo, dvasinio silpnumo ir kitų dalykų.

Kaip išmokti judėti toliau? Galima vadovautis toliau pateikiamais patarimais.

Išlieti emocijas. Net jei praėjo daug laiko, tačiau kančia nesibaigė, nereikia stengtis sulaikyti savo jausmus. Užspaustos emocijos ilgainiui gali sukelti psichosomatines ligas. Todėl, jeigu norisi verkti – reikia verkti, jeigu norėsi kalbėti – išsikalbėti. Netektį išgyvenantis žmogus turi rasti kažką, kas jį išklausys. Tai gali būti šeimos nariai, draugai, psichologai ar psichologinės pagalbos linija. Savo skausmą ir patirtį galima ir užrašyti ir pasidalinti tinklaraštyje su panašius jausmus išgyvenančiais skaitytojais.

Rašyti dienoraštį. Jame kasdien išlieti savo jausmus. Dienoraštyje rašyti apie tai, ko išmokė neigiama patirtis, kas pasikeitė, apie tai, kaip vyksta perėjimas iš vieno gyvenimo etapo į kitą.

Atleisti. Jeigu išsiskyrimą lėmė koks nors įžeidimas, labai svarbu bent mintyse tam žmogui atleisti. Tai padės pasijusti geriau. Tikriausiai neveltui daugelis pasaulio religijų moko, kad reikia atleisti savo priešams.

Atsikratyti kaltės jausmo. Suprasti, kad praeities pakeisti neįmanoma, tačiau galima pasistengti nebekartoti tokių pačių klaidų, bendraujant su kitais žmonėmis.

Atsikratyti egoizmo jausmo. Visų pirma reikia suprasti, kad našta, kurią patys užsikrovėte ant savo pečių, nepadės nei jums patiems, nei sukels meilę ar užuojautą artimiesiems. Todėl reikėtų stengtis būti naudingu kitiems. Pavyzdžiui, padėti vaikams paruošti namų darbus, pagaminti skanią vakarienę visiems, paskambinti senyvam giminaičiui.

Paslėpti daiktus, kurie primena netektį, nes jie sukelia skausmingus prisiminimus. Kai skausmas atlėgs, daiktus ir vėl bus galima grąžinti į senas vietas. Pabandyti įsivaizduoti, kad namuose galite ramiai vaikščioti, atlikti tam tikrus veiksmus ir niekas neliūdina. Pamažu, taip bus iš tikrųjų.