Kaip muzika formuoja mūsų emocijas?

Egzistuoja daug kūną ir sielą gydančių šaltinių. Ypač muzika gali padėti pakoreguoti emocinę būseną. Kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą, kaip papildyti išsekusios energijos ir jėgų atsargas, kad galėtumėte laiku padėti šeimai, draugams, kolegoms?

Dauguma turbūt sutiks, kad be muzikos, ypač karo metu, sunku būtų gyventi, bet ar yra kažkokių specialių metodų? Kaip būtų galima panaudoti muziką, siekiant susigrąžinti pusiausvyros jausmą į savo gyvenimus ir atstatyti energijos lygį? Štai keletas patarimų.

1) Rekomenduojama pradėti nuo muzikos, kuri geriausiai atitinka jūsų emocijas, kurias jaučiate čia ir dabar, klausymosi. Pavyzdžiui, ar jums skauda, ar norisi verkti? Raskite tinkamą dainą ar instrumentinį kūrinį atitinkantį dabartinę nuotaiką ir išgyvenkite šias emocijas muzikos pagalba. Nebijokite pajusti ir išgyventi savo tikrųjų jausmų!

2) Norite tapti energinti, išradingi? Tuomet pirmiausiai apsidairykite aplinkui, įvardykite emocijas, kurias jaučiate čia ir dabar. Patikėkite, jums reikia pasiklausyti bent kelių muzikos kūrinių, kad pasijustumėte geriau, jūsų liūdesys (pyktis, agresija ir kitos emocijos) pradės trauktis, atsiras noras pakeisti garso įrašą iš labai lyriško į aktyvesnę, smagesnę muziką.

3) Pasiklausykite dalį muzikinio kūrinio, kad pajustumėte, ar jis jums, ką nors sako. Jeigu muzika nerezonuoja su jūsų širdimi, verta paieškoti kito kūrinio, kuris labiau atitiktų dabartinę nuotaiką. Taip pagal savo išgyvenamas emocijas galima susikurti specialius grojaraščius, tinkančius tam tikrai emocinei būsenai palengvinti.

4) Verta pabrėžti klasikinės muzikos svarbą. Juk ne veltui sakoma, kad profesionali muzika turi net gydančių savybių. Pavyzdžiui, smuiko muzika gydo širdį ir sielą, stimuliuoja smegenis. Keletas variantų: ukrainiečių kompozitoriaus Myroslavo Skoryko „Karpatų rapsodija” („Carpathian rhapsody”), A. Vivaldžio koncertas dviems smuikams, italų kompozitoriaus Vittorio Monti „Csárdás” ir kt.

Kodėl muzika taip veikia?

Muzika jau daugelį tūkstantmečių jaudino skirtingų kultūrų žmones. Dr. Valorie Salempoor ir kiti neurologai naudoja smegenų skenavimą, kad išsiaiškintų, kodėl muzika, kuri turi mažai evoliucinės „praktinės” vertės, daro mums tokį didelį poveikį.

Anksčiau tyrėjai iš Stanfordo pranešė, kad klausantis klasikinės muzikos skirtingų žmonių smegenų sritys suaktyvėja, o tai, ko gero, reiškia įgyti kažkokios universalios patirties. Tačiau įgyta patirtis ne visiems vienoda. Dr. V. Salempoor su kolegomis išsiaiškino, kad kai žmogus pirmą kartą klausosi dainos, tam tikrų nervinių jungčių stiprumas gali parodyti, kiek žmogus mėgaujasi muzika. Šis reiškinys pagrįstas praeities patirtimi, muzika, kuri jums patiko anksčiau.

Po kelerius metus trukusių tyrimų d. V. Salimpoor atliko naujo tipo smegenų skenavimą, kurio metu dalyviai klausėsi muzikos, nuo kurios pašiurpsta oda (atsiranda vadinamoji „žąsies oda”). Bandymo metu mokslininkai stebėjo dopamino (neuromediatoriaus ir hormono, atsakingo už motyvaciją ir atlygį) kiekį eksperimento dalyvių organizme. Taikant metodą, vadinamą pozitronų emisijos tomografija, paaiškėjo, kad praėjus 15 min. po mėgstamos muzikos klausymo, tiriamųjų smegenys tiesiogine prasme prisipildė dopamino.