Beveik 38 % suaugusiųjų ir apie 20 % vaikų iki 18 m. pirmaisiais pavasario mėnesiais skundžiasi patiriantys sunkumų sutelkiant dėmesį, susilpnėjusia atmintimi ir protiniu nuovargiu. Tokius duomenis atskleidė 2019 m. atlikta apklausa. Jeigu tokį patį tyrimą organizuotų šiandien, patiriančiųjų nemalonių simptomų veikiausiai būtų dar daugiau. Mat tam, kaip veikia smegenys, įtakos turi ne tik šviesa ar mityba, bet ir stresas bei peršalimo ligos. O šių pastaraisiais metais buvo daugiau nei įprastai. Visgi mokslininkai jau žino, ko imtis, kad protas išliktų aštrus ne tik pavasarį, bet ir iki pat žilos senatvės.

 

Protinis nuovargis, o ne sezoninė depresijaModern,Tablet,Showing,Fmri,Scan

 

Vieno apibrėžimo, kas tiksliai yra protinis nuovargis, kol kas nėra. Deja, ši būsena neretai painiojama su depresijos metu patiriama anhedonija – sumenkusiu gebėjimu patirti džiaugsmą, malonumą. Ir dabar manoma, jog tai viena priežasčių, kodėl galėjo atsirasti kiek netikslus sezoninės depresijos terminas. Visgi tai, ko negeba paaiškinti mokslininkai, gana tiksliai apibūdina žmonės, kurie ilgą laiką intensyviai dirbo protinį darbą, sirgo sunkia liga ar išgyveno ilgą (2–6 mėn.) stresinį periodą. Tokie asmenys jaučiasi pavargę net ir po kokybiško nakties miego, jiems sunku susikaupti atliekant kasdienes užduotis, o pasirūpinti savimi tenka prisiversti. Taip pat patiriamas nerimas, sunku atsipalaiduoti, kamuoja įkyrios mintys ir vidinė įtampa pasiekia piką. Nors visi šie išgyvenimai skamba bauginamai, tačiau išoriškai jie menkai pastebimi. Kol jausmai ir mintys kunkuliuoja, fiziškai žmogus atrodo apatiškas ir nutolęs. Tik prieš kelerius metus mokslininkai ėmėsi nagrinėti šią būseną atidžiau. Ir štai tuomet jiems pavyko tiksliai apibrėžti du žmogaus smegenims būdingus nuovargio tipus. Pirmasis nuovargio tipas jaučiamas kaip trumpalaikis jausmas – jis užplūsta visą kūną ir mintis, bet praeina po trumpo poilsio periodo. Trumpas periodas šiuo atveju traktuojamas kaip 24–48 val. O kartais nuovargis vargina ilgesnį laiką ir pamažu stiprėja net neužsiimant intensyvia veikla. Tad atsigauti ir akurti energijos lygį vien ramaus savaitgalio nepakanka. Tuomet gali prireikti ne tik atostogų, bet ir koreguoti gyvenimo būdą. Pasirodo, toks lėtinis nuovargis, neretai pasireiškiantis būtent pavasarį, formuojasi net keletą mėnesių ir galiausiai paveikia žmogaus motyvaciją veikti net tai, kas paprastai traktuojama kaip maloni veikla. O tuomet, kai smegenys nebereaguoja į malonų atlygį, kyla nemažai problemų. Tokiai būklei užsitęsus medikai neretai rekomenduoja atlikti depresijos testus. Visgi ir jie nėra tikslūs, tad kartais protinis nuovargis ir jo nulemta motyvacijos stoka tampa lengvos depresijos diagnoze, vedančia prie vaistų vartojimo.

 

Kas vyksta pavargusiose smegenyse?

 

Lietuvoje bei kitose Šiaurės ir Rytų Europos regiono šalyse depresijos diagnozė nėra tokia dažna kaip Vakarų Europoje ir JAV. Tad ir vaistų nuo šios ligos lietuviai vartoja rečiau. Deja, tautiečiai taip pat rečiau kreipiasi pagalbos į medikus, kai susiduria su užsitęsusiais protinio ar fizinio nuovargio simptomais. Neretai ši problema sprendžiama savarankiškai ir ne visada tinkamais būdais. Bandant įveikti nuovargį geriami dideli kiekiai kavos, energinių gėrimų, nerimą mėgina slopinti alkoholiu ar raminamaisiais vaistais. O tai pervargusias smegenis dar labiau išbalansuoja. Tuomet jos įjungia vadinamąjį taupymo režimą. Tai reiškia, kad pervargusios smegenys nepriima informacijos ir neišsaugo prisiminimų. Tiksliau, visa tai daro ne taip, kaip turėtų. Tam, kad smegenys galėtų sklandžiai priimti ir apdoroti didelį kiekį informacijos, joms reikalingi resursai – energija. T. y. pakankamas kiekis kokybiškų maistinių medžiagų, užtektinai deguonies ir reguliarūs poilsio periodai, per kuriuos smegenų ląstelės gali fiziškai apsivalyti nuo šalutinių medžiagų apykaitos produktų. Deja, tais atvejais, kai su nuovargiu kovojama tonizuojančiomis medžiagomis, o su nerimu – slopinančiomis, smegenys patiria badą ir neturi kitos išeities, tik protestuoti ir siųsti pagalbos signalus kūnui. Tad jeigu atsiranda vadinamasis smegenų rūkas, regos sutrikimai, tirpsta galūnės, kamuoja galvos skausmas, svarbu ne numoti į šiuos simptomus ranka, o suteikti smegenims reikalingą pertrauką. Trumpalaikiu periodu stiprus nuovargis nepavojingas tiesiogine prasme. Blogiausia, kas gali įvykti, tai alpulys. Visgi dėl ilgalaikio lėtinio nuovargio vystosi smegenų pažeidimai. Ir statistika skamba gąsdinančiai: insultų skaičius aplenkė infarktų, sparčiai daugėja įgytos epilepsijos atvejų, fiksuojamas lėtinio skausmo be aiškios priežasties skaičiaus augimas, prastėja regėjimas, kone du trečdalius suaugusiųjų kamuoja miego sutrikimai. Visa tai blogina gyvenimo kokybę ir net turi reikšmingą poveikį ekonomikai. Pavargę žmonės mažiau darbingi, daro daugiau klaidų, negali susikaupti vairuodami, todėl įvyksta daugiau avarijų.

 

Sunkiausios pervargimo pasekmės

 

Dar viena grėsminga ilgalaikio smegenų nuovargio pasekmė – spartėjantis senėjimas. Jau dabar mokslininkai ir medikai skambina pavojaus varpais, mat daugėja ankstyvos demencijos atvejų. Viena dažniausiai diagnozuojamų jos formų – Alzheimerio liga. Dažniausiai ji nustatoma vyresniems nei 65 metų asmenims. Visgi Alzheimeris neištinka staiga. Formuojasi metų metus ir tai lemia daugybė priežasčių, kurias mokslininkai šiuo metu intensyviai tiria. Pernai Švedijoje atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis 70-mečių, parodė, kad I tipo paprastosios pūslelinės viruso (HSV-1) veikiamiems žmonėms kyla dvigubai didesnė demencijos išsivystymo rizika. Šis ryšys egzistuoja nepriklausomai nuo dviejų šiandien žinomų stipriausių Alzheimerio ligos prognozių: amžiaus ir genetinio varianto, vadinamo APOE-4. Tai naujausi duomenys, leidžiantys manyti, kad kai kurios paplitusios virusinės infekcijos (ne tik pūslelinė, bet ir gripas, COVID-19 ir kt) gali būti anksčiau nepastebėta pažinimo funkcijų silpnėjimo priežastis. Įtakos įvairioms demencijos formoms išsivystyti turi ir patirtos galvos traumos, arterinė hipertenzija, estrogenų sumažėjimas moterims, apsinuodijimai ir, kaip visai neseniai paaiškėjo, ilgalaikis protinis bei fizinis nuovargis. Susirgus Alzheimeriu bei kitomis demencijos formomis plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas TAU), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis – ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita. Žmogus tampa nepanašus į save, o gyvenimas neteikia džiaugsmo. Smegenų ligos progresuoja itin greitai (išgyvenamumas siekia 5–7 metus). 2023 m. JAV mokslininkai pradėjo kurti perspektyviais laikomus vaistus nuo Alzheimerio ligos, deja, 50 mln. žmonių pasaulyje jų laukti turės dar labai ilgai. Šie vaistai turėtų suveikti lyg antikūnai prieš Alzheimerį. Tai reiškia, kad net III stadijos liga sergančio žmogaus organizmas būtų mokomas kovoti prieš šią ligą.

 

Veiksmingi būdai sau padėti

 

Visgi tikrai veiksmingo gydymo būdo kol kas nėra, tad tenka kliautis prevenciniais metodais. O jie, pasirodo, gali būti ne tik veiksmingi, bet ir smagūs bei naudingi ne tik smegenims, bet ir visam organizmui. Mokslininkai primena, kad ankstyvo senėjimo, smegenų pervargimo ir kitų rizikų prevencija reikalauja nuoseklumo. Pagerinti būklės ir sumažinti rizikų nepavyks kelis kartus suvalgius vadinamųjų superproduktų ar vieną kartą per savaitę gerai išsimiegojus. Geriausia smegenų ligų prevencija – nuolatinis ir sklandus jų aprūpinimas:

 
  •  Įvertinti sveikatos būklę. Protas ir kūnas dažnai apibūdinami kaip atsietos sistemos. Visgi šiuolaikinis mokslas įrodė, kad smegenis visada veikia tai, kad nutinka kūnui, ir atvirkščiai. Tad tam, kad žmogus, kaip vieninga biologinė sistema, funkcionuotų sklandžiai ir nepradėtų senti anksčiau laiko, būtina reguliariai tikrintis sveikatą, atlikti kraujo tyrimus bei išsiaiškinti, ar netrūksta maistingųjų medžiagų. O svarbiausia – laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti ligas. Susirgimai ir traumos yra tie veiksniai, kurie smegenims sukelia didžiulį stresą. Dėl streso smegenys silpsta, pervargsta ir sparčiau sensta.
  •  Laikytis smegenims palankios mitybos. Amerikiečių psichiatras, visuminės psichiatrijos (whole psichiatry) metodo kūrėjas dr. Robertas J. Hedaya pacientams kartoja, kad ne tik kūno, bet ir proto negalavimus lemia įvairių organizmo sistemų – endokrininės, imuninės, genų, virškinimo ir kitų – sąveika. O šioms sistemos itin didelę įtaką daro tai, kas atsiduria burnoje. Pastaruoju metu pateikiama vis daugiau duomenų apie tai, kaip žarnyno mikrobiota (mikroorganizmų visuma) susijusi su smegenų veikla ir psichikos procesais. Įrodyta, kad keičiantis mikrobiotai, keičiasi ir jos savininko elgesys. 2017 m. amerikiečių mokslininkų paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad dėl žarnyno uždegimų silpnėja pažintinės funkcijos. Kitaip tariant, kuo prastesnis virškinimas, tuo greičiau kvailėjama. Nors tokia išvada labai primityvi, tačiau teisinga. Tad norint pagerinti smegenų darbą tenka pradėti nuo gerųjų bakterijų ir subalansuotos mitybos. Tai padarius jau galima žengti kitą žingsnį ir susipažinti su vadinamąja smegenų maisto piramide. Joje svarbiausias pozicijas užima nesočiosios omega-3 riebalų rūgštys, magnis, kalcis, cinkas, geležis, skaidulos, vitaminai B1, B9, B12, D ir E. Šių medžiagų yra lapinėse daržovėse, naminių ir laukinių gyvūnų mėsoje, riešutuose, jūrų gėrybėse, žuvyje (lašišose ir silkėse).
  •  Miegoti. Tinkamai pamaitintoms smegenims būtina apsivalyti nuo biologinių ir informacinių šiukšlių. Šis apsivalymas vyksta per 7–8 val. trunkantį kokybišką miegą. Jei smegenys negauna deramo poilsio, rizika susirgti Alzheimerio ir Parkinsono ligomis išauga kone dvigubai. Laikytis miego režimo ne visada pavyksta, visgi specialistai pataria bent nenutolti nuo jo per 2 val. Tai reiškia, kad užmigti kasdien reikėtų tarp 22 ir 24 val., o prabusti atitinkamai praėjus bent 7 val. Jei kamuoja miego sutrikimai, vargina prabudinėjimai ar patiriama sunkumų užmiegant, derėtų kreiptis į gydytoją. Gydyti miego sutrikimus būtina ne tik tam, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, bet ir tam, kad būtų išsaugotos pažintinės funkcijos.
  •  Spręsti galvosūkius. Remiantis tyrimais, atliktais su daugiau nei 19 tūkst. žmonių, kuo dažniau suaugusieji (nuo 50 m.) spręsdavo kryžiažodžius ir sudoku, tuo geriau funkcionavo jų smegenys. Mokslininkai pamatavo smegenų funkcijos pokyčius ir nustatė, kad kuo dažniau dalyviai sprendžia galvosūkius, tuo geriau atlieka užduotis, kurioms reikia dėmesio, samprotavimo ir atminties. Sykiu nustatė, kad tų, kurie sprendžia žodinius galvosūkius, smegenų funkcijos yra tokios pačios, kaip dešimčia metų jaunesnių asmenų. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad sprendžiant galvosūkius pavyks sumažinti demencijos riziką vyresniame amžiuje, tačiau šis tyrimas patvirtina ankstesnes išvadas – reguliarus galvosūkių sprendimas padeda smegenims ilgiau efektyviai funkcionuoti. Beje, galvosūkiai mažina ir patiriamą stresą.
  •  Vaikščioti. Vidutinio amžiaus žmonių, kurie kasdien nueidavo po 10 tūkst. žingsnių ar daugiau, smegenys buvo jaunesnės vidutiniškai apie 2,2 metų, palyginus su tų, kurie nesportavo. Tai atskleidė žurnale „JAMA Network Open“ paskelbti naujo tyrimo duomenys. Be to, išlikdami aktyvūs ir palaikydami formą žmonės gali apsisaugoti nuo depresijos vyresniame amžiuje. Fizinio aktyvumo ir psichikos bei smegenų sveikatos ryšys itin stiprus. Pasirodo, lengvi ir vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai mažina uždegimą ir skatina cheminių medžiagų išsiskyrimą, kurios atsakingos už smegenų ląstelių ir kraujagyslių formavimąsi smegenyse. Beje, jeigu kamuoja protinis nuovargis, kasdien reikėtų lauke (pageidaujama miškingoje vietovėje, kuri pasižymi nelygiu paviršiumi) vaikščioti 30–40 min. Preliminariais mokslininkų duomenimis, maždaug po 4 dienų protinis nuovargis turėtų pradėti mažėti.
  •  Treniruoti smegenis. Jeigu smegenys apsnūsta ir pradeda veikti automatiniu režimu, žmogus lėčiau ir vangiau sprendžia uždavinius, sunkiau priima sprendimus ir jaučiasi apatiškas. Ilgainiui kai kurie smegenų centrai ir neuronų jungtys nustoja veikusios. Neuromoklsininkai įsitikinę, kad šiuos centrus ir jungtis galima įjungti iš naujo sistemingai treniruojantis. Tai reiškia, kad tenka suardyti kasdienę rutiną. Pavyzdžiui, valytis dantis nedominuojančia ranka. Kai veiksmas atliekamas ne ta ranka, kuria įprasta, vadovavimą perima kitas smegenų pusrutulis. Eksperimentai parodė, kad naudojant priešingą smegenų pusę nei įprastai (kaip ir šiame pratime) galima sukelti greitą ir intensyvų smegenų žievės vystymąsi. Toks pratimas trunka vos kelias minutes, bet smegenų žievė gauna gausybę naujų impulsų. Norint smegenis išjudinti, derėtų kasdien bent keletą buities darbų ar įprastų veiksmų atlikti kitaip, pavyzdžiui, į darbą keliauti vis kitu maršrutu. Rytais, užuot įjungus televizorių, klausytis radijo arba pusryčius pavalgyti prieš einant į dušą. Kiekviena smulkmena verčia smegenis apdoroti naują informaciją, o kai tai vyksta auga smegenų „raumenys“.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė