Nelaimingą meilę arba meilę be atsako bent kartą gyvenime patyrė kiekvienas. Psichologė Justina Zelionkaitė pataria, kaip įveikti tuštumą, atsiradusią po tokių išgyvenimų, kokių klaidų vengti ir kada pradėti megzti naujus santykius.

 

Valentine's Chocolate

Kokius jausmus išgyvena įsimylėjęs žmogus?

 

Įsimylėjęs asmuo išgyvena džiaugsmą ir stebuklingą susiliejimo jausmą. Jis tarsi išsivaduoja iš savęs ir griauna siena tarp savęs bei kito žmogaus. Psichoterapijoje tai vadinama ego ribų išnykimu. Asmuo nesijaučia vienišas ir išgyvena visagalybės jausmą. Jam atrodo, kad meilė nugalės visas kliūtis, o santykiai bus nuostabūs visą gyvenimą. Tačiau ilgainiui šie jausmai silpnėja, ir žmonės susiduria su realybe, kuri pasirodo ne visai tokia, kokia atrodė iš pradžių. Tada arba geba priimti vienas kito trūkumus ir pereina į kitą santykių etapą, arba išsiskiria.

 

Kaip šie jausmai pasikeičia negavus į juos atsako?

 

Džiaugsmas mažėja, o liūdesys ir nusivylimas didėja.

 

Nuolatos kartojasi ta pati situacija – kiekvieną kartą pamilus nesulaukiama atsako. Ar tai gali būti susiję su žmogaus baimėmis ir pan.?

 

Kai kurie žmonės dėl intymumo arba įsipareigojimų baimės gali nuolatos įsimylėti ,,nepasiekiamus“ asmenis, pavyzdžiui, jau turinčius partnerius. Tačiau tai gali būti ir atsitiktinumas arba nemokėjimas parodyti kitam žmogui savo jausmų. Dėl to ir nesulaukiama atsako.

 

Ar nelaimingą meilę vyrai ir moterys išgyvena vienodai?

 

Išgyvenami jausmai yra tokie patys, tik moterys labiau geba juos suprasti, įvardyti ir reikšti. Kitaip tariant, išgyvenamos emocijos yra panašios, tačiau ,,gydymosi“ metodai skiriasi. Stipriosios lyties atstovai paprastai skuba megzti naujus santykius arba kurį laiką būna donžuanais. Tuo tarpu moterys pasineria į apmąstymus ir analizę, guodžiasi, verkia. Jos apie naujus santykius pradeda galvoti praėjus gerokai ilgesniam laikui.

 

Kaip padėti žmogui, kuris skaudžiai išgyvena nelaimingą meilę?

 

Reikia jį išklausyti ir nestokoti optimizmo. Pastebėjus, kad žmogaus psichologinė būsena itin prasta, derėtų paskatinti jį kreiptis į specialistus.

 

Kaip elgtis ir ką sakyti asmeniui, kuris nieko nejaučia jį mylinčiam žmogui?

 

Galimos dvi situacijos. Pirma – įsimylėjęs žmogus yra tarsi apsėstas savo meilės objekto, jį persekioja, manipuliuoja, grasina nusižudyti ir pan., jeigu negaus atsako. Antra – įsimylėjęs asmuo supranta, kad jo jausmai yra vienpusiai, todėl nereikalauja iš kito žmogaus meilės, tačiau slapta tikisi. Pirmuoju atveju svarbiausia nepasiduoti manipuliacijoms ir nedaryti to, ko įsimylėjęs žmogus prašo, nes tuomet susiklosčiusi situacija gali pernelyg ilgai užsitęsti. Taip pat reikėtų su įsimylėjusiu asmeniu elgtis griežtai ir, jeigu yra galimybė, apie susiklosčiusią situaciją įspėti jo artimuosius. Dažniausiai toks žmogus yra emociškai nebrandus arba gali turėti psichologinių problemų. Antruoju atveju norint nesukelti dar daugiau nusivylimo ir liūdesio įsimylėjusiam žmogui, reikia nesuteikti netikrų vilčių ir pasakyti apie savo jausmus. Taip pat jeigu yra galimybė, išlaikyti atstumą.

 

Kokie pagrindiniai išsiskyrimo su mylimu žmogumi etapai?

 

Visų pirma išsiskyrus su brangiu žmogumi ištinka šokas. Žmogus jaučiasi susikaustęs. Tokia būsena trunka nuo kelių valandų iki savaitės. Tai sielvarto krizės pradžia.

Kitas etapas – depresija. Tai sielvarto krizės etapas, kuris trunka iki pusės metų. Per šį etapą žmogus išgyvena gilų sielvartą nuo išsiskyrimo neigimo iki jo priėmimo. Jis būna linkęs kaltinti save dėl nenusisekusių santykių. Širdyje atsiveria didelė ir skausminga kaip žaizda tuštuma, kurią seniau užpildė žmogus, su kuriuo išsiskyrė. Tai dvasinis skausmas, kurį išgyvenant nesinori su niekuo bendrauti. Taip pat gali pasireikšti laikinų fizinių arba psichinių sutrikimų. Šį etapą lengviau išgyventi bandant atsiminti prarasto žmogaus trūkumus, taip pat siekiant tobulinti save.

Trečias etapas – atgaila. Žmogus bando pasikeisti, parodyti gerąją savo pusę, trokšdamas susigrąžinti mylimąjį, kurį pradeda idealizuoti. Atgailos etapas ypač sunkus, nes asmuo nuoširdžiai stengiasi pasitaisyti, o rezultato nėra.

Ketvirtas etapas – pyktis, kai asmuo ima kaltinti prarastąjį dėl išsiskyrimo. Dažnai pastarasis kuriam laikui tampa „atpirkimo ožiu“, kurio keikimas kurį laiką gyvenimui suteikia prasmę. Beje, mokslininkai nustatė, kad jei žmogus linkęs kaltinti dėl išsiskyrimo tik kitą asmenį, ,,gedėjimas“ trunka ilgiau.

Po pykčio ateina beviltiškumas. Žmogus tyliai viliasi, kad kada nors viskas bus kaip anksčiau. Ir tik mirus paskutinei vilčiai, susitaiko su esama situacija.

 

Kaip sau padėti išgyventi išsiskyrimą po ilgai trukusių santykių?

 

Visų pirma duoti sau laiko. Galbūt po kelių savaičių teisingi atsakymai į klausimus ir nepaaiškės, tačiau visgi nustosite lieti ašaras. Tam tikras situacijas gyvenime tiesiog būtina išlaukti. Taip pat naudinga užsiimti kokia nors veikla. Itin teigiamai veikia sunkus fizinis darbas ir pagalba kitiems. Svarbu nepamiršti bendrauti su žmonėmis. Dalijantis savo išgyvenimais su kitais, skausmas mažėja. Tačiau svarbiausia tikėti, kad visa tai kada nors baigsis.

 

Sakoma, kad nelaiminga meilė įkvepia kurti. Ar ši „terapija“ tinka žmogui, kuris neturi polinkio į kūrybą?

 

Meniškos sielos asmenims tiek įsimylėjimas, tiek išsiskyrimas ar kiti stiprūs išgyvenimai paprastai įkvepia kūrybai. Tačiau vargu ar ne itin kūrybiškas žmogus pradės rašyti eilėraščius, piešti ir pan. Visgi įvairios meno terapijos, pavyzdžiui, dailės, yra naudingos, ypač asmenims, kurie sunkiai geba reikštijausmus žodžiu. Taip pat esant negatyviems išgyvenimams, nes padeda atpažinti, išlieti susikaupusius jausmus ir taip apsivalyti. Meno terapija skirta ne šedevrams kurti, o žmogaus psichologinei būsenai pagerinti.

 

Ar gali būti, kad žmogus pats nesuprasdamas iš tiesų trokšta meilės kančių?

 

Visi nori mylėti ir būti mylimi. Tačiau kai kurie asmenys dėl tam tikrų patirčių, pavyzdžiui, santykių su tėvais ankstyvame amžiuje ar matyto gimdytojų tarpusavio santykių modelio, meilę supranta ir išgyvena savaip.

Todėl vieni žmonės įsivaizduoja meilę tarsi ką nors teigiamo ir tyro, kiti, turėdami visiškai kitokią patirtį, supranta ją kaip nuolatinę kančią arba auką.

 

Tiesa, kad geriausia norint pamiršti senus santykius vėl įsimylėti? Galbūt visgi geriau išgyventi skausmingą periodą ir tik tada ryžtis naujoms pažintims?

 

Kaip minėjau anksčiau, paprastai nauja meile ,,gydosi“ vyrai. Tačiau šis metodas nėra naudingas ir ateityje gali pridaryti daug žalos. Pirma – norint sukurti kokybiškus santykius, reikia būti nuoširdiems tiek prieš save, tiek prieš partnerį. Deja, kai širdies žaizdos dar nėra visiškai užgijusios, vargu ar įmanoma šią sąlygą išpildyti, nes dažniausiai kitas žmogus priimamas ne dėl to, kad jis kuo nors žavi, o siekiant apsaugoti savo ego nuo dar didesnių kančių. Antra – neišgyventos neigiamos emocijos, pavyzdžiui, pyktis buvusiajam, gali būti nukreiptos į naują partnerį. Tai gali lemti dar vienas skyrybas. Taigi tikrai kur kas naudingiau pradėti naujus santykius jau išgyvenus skausmingą periodą ir įsisąmoninus ankstesnių santykių pamokas. Jos iš tikrųjų yra aukso vertės.

 

Ko nereikėtų daryti išgyvenant meilės kančias?

 

Nederėtų kurį laiką bendrauti su žmogumi, su kuriuo išsiskyrėte, taip pat užsisklęsti savyje. Nuoširdus bendravimas ir paguoda yra labai naudingi išgyvenant sielvartą po skyrybų. Taip pat nevalia drausti sau verkti, nepriklausomai kas esi: vyras ar moteris.

 

Kokie požymiai rodo, kad nelaimingą meilę išgyvenančiam asmeniui reikalinga specialisto pagalba?

 

Jeigu dėl žmogaus emocinės būsenos sutrinka jo buitis ir darbai, jei jis jaučiasi esantis gilioje duobėje ir nežino, kaip iš jos išlipti, tuomet reikėtų kreiptis į specialistus.

 

Nuo ko priklauso, kiek trunka gedėjimas po nutrūkusių santykių?

 

Nuo asmenybės savybių ir santykių trukmės. Kuo asmenybė dvasiškai stipresnė ir emociškai brandesnė, tuo greičiau susitaiko su išsiskyrimu. Taip yra ir su santykių trukme. Kuo santykiai trunka ilgiau, tuo žmogus ilgiau gedi. Mokslininkai apskaičiavo, kad minimalus laikas, kuris turi praeiti nuo išsiskyrimo akimirkos iki visiško nusiraminimo, yra lygus pusei to laiko, kurį partneriai praleido kartu. Rusijos psichoterapijos ir klinikinės psichologijos instituto specialistai, apklausę per tūkstantį vyrų ir moterų, nustatė, kad skausmas praeina per 3–36 mėnesius.

Aistė Sakalauskienė