Gimdymas – viena reikšmingiausių patirčių moters gyvenime. Kartais kelionė į motinystę vyksta ne natūraliais gimdymo takais, o atliekant chirurginę operaciją – cezario pjūvį. Ši procedūra dažnai gelbsti gyvybes, tačiau palieka matomą žymę – randą. Ką reikia žinoti apie jo gijimą?

 

Gijimo keliasCesarean,Scar.,Stitches,After,Caesarean,Section,On,Female,Belly.,C-section,

 

Iškart po operacijos pjūvis būna užsiūtas siūlais arba susiūtas kabėmis, uždengtas steriliu tvarsčiu. Ligoninėje moteris paprastai lieka 2–4 dienas, jeigu nekyla komplikacijų. Skiriami vaistai nuo skausmo, stebimas kraujavimas, infekcijos rizika ir bendra būklė. Per pirmąsias dvi savaites po cezario pjūvio prasideda aktyvi žaizdos regeneracija. Rekomenduojama vengti fizinio krūvio, nekelti sunkių daiktų, vyresnių vaikų, dėvėti patogius drabužius, kurie netrina siuvimo vietos. Siūlai ar kabės dažniausiai pašalinami po 7–10 dienų, jei jie nėra tirpūs. Nuo antros savaitės iki maždaug 6 mėnesių randas keičiasi – paraudimas palaipsniui mažėja, oda tampa lygesnė. Gali išlikti niežėjimas ar tempimo pojūtis. Svarbu tęsti švelnią priežiūrą: drėkinti odą, stebėti, ar nėra sustandėjimo, patinimo, skausmo.

 

Randas paprastai visiškai subręsta per 6–12 mėnesių – tampa blyškus, plonesnis, kartais vos pastebimas. Tačiau kai kurioms gali būti labiau matomas, iškilus arba net susiformuoti keloidas (perteklinis randėjimas). Tokiu atveju svarstomas dermatologo ar plastinės chirurgijos specialisto įsikišimas.

 

Tinkama priežiūra

 

Tam, kad randas po cezario pjūvio būtų kuo mažesnis ir estetiškesnis, svarbu tinkamai jį prižiūrėti nuo pat pradžių. Svarbiausia vadovautis tuo, ką rekomendavo medikai – jie geriausiai žino jūsų situaciją.

 

Pirmomis savaitėmis. Itin svarbi tinkama higiena: pjūvio vietą švelniai plauti šiltu vandeniu ir muilu, netrinti. Nusiprausus kruopščiai nusausinti švelniai tapšnojant rankšluosčiu. Svarbu užtikrinti, kad žaizda būtų sausa ir švari, kol visiškai užgis. Vengti ilgai mirkti vonioje ar baseine, kol gydytojas neduos leidimo. Taip pat neleistinas didesnis fizinis krūvis, nevalia pertempti pilvo raumenų, būtina saugoti pjūvio vietą.

 

Po kelių savaičių. Žaizda jau būna užgijusi. Rando vietą būtina intensyviai drėkinti – geriausia naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus, pvz., su alavijų ekstraktu ar vitaminu E. Galima pradėti naudoti specialius gelius, skirtus sugijusiems randams gydyti. Jie slopina rando jungiamojo audinio augimą, minkština ir lygina rando jungiamąjį audinį. Taip pat mažina paraudimą, patinimą, skausmą, jeigu toks vis dar išlieka. Gydomąjį poveikį turi ir masažai. Kai randas visiškai užgijęs, galima jį švelniai masažuoti – pagerės kraujotaka, nuslops audinių sukietėjimas.

 

Apsauga nuo saulės. Randas labai jautrus UV spinduliams. Tad būtina tepti kremu su SPF 30–50. Ši rekomendacija lieka aktuali net po kelių mėnesių nuo operacijos.

 

Kantrybė. Randas visiškai subręsta per 6–18 mėnesių. Iš pradžių gali būti raudonas ir iškilęs, bet su laiku dažnai tampa blyškesnis ir lygesnis.

 

Kai kelia rūpesčių

 

Jei randas po cezario pjūvio kelia rūpesčių, svarbu laiku į tai reaguoti. Įspėjamieji ženklai – nuolatinis ar stiprėjantis skausmas, paraudimas, patinimas, nemalonus kvapas, išskyros iš pjūvio vietos ar net temperatūros pakilimas – tai gali rodyti infekciją ar uždegimą. Taip pat reikėtų sunerimti, jei randas tampa labai kietas, skausmingas ar formuojasi ryškus iškilimas (hipertrofinis randas ar keloidas). Kai kuriais atvejais gali atsirasti tirpimas ar dilgčiojimas aplink pjūvį. Šie pojūčiai gali būti laikini, bet jei išlieka ar stiprėja, būtina aptarti su gydytoju. Nevalia ignoruoti šių simptomų, nes uždelstas gydymas apsunkina gijimą ir didina randėjimo riziką. Visada verta pasitarti su gydytoju ar dermatologu – jie gali rekomenduoti specialias priemones, gydymą ar išrašyti siuntimą pas plastinės chirurgijos specialistą, jei randas trukdo fiziškai arba emociškai.

 

Autorė Jūratė Survilė