Tamsa, šaltis bei kiti sezoniniai pokyčiai veikia ne tik nuotaiką, bet ir virškinimo sistemą. Mažiau laiko praleidžiant gryname ore bei vangiau judant gali sulėtėti ir medžiagų apykaita. Štai tuomet užklumpa varginantis pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, net virškinimo sutrikimai. Norint šių simptomų išvengti, specialistai pataria ne tik labiau rūpintis subalansuota mityba, valgymo režimu, bet ir nepamiršti natūralių priemonių, gelbstinčių užklupus pilvo negalavimams.

 

Rudenį ir žiemą keičiasi mitybaWoman,Touching,His,Stomach.,Stomach,Pain,And,Others,Stomach,Disease

 

Keičiantis orams, trumpėjant dienoms visos organizmo sistemos mėgina pasiruošti artėjančiai žiemai. Šiek tiek sulėtėja medžiagų apykaita, skrandžio, žarnyno veikla. Esant staigiems temperatūrų pokyčiams sutrinka organizmo apsauginių ir išorinių žalojančių veiksnių pusiausvyra, todėl galimi nemalonūs simptomai pasireiškia dažniau ir greičiau. Taip pat pasikeičia mitybos įpročiai: šaltymečiu žmonės linkę valgyti daugiau, sočiau, rinkasi šiltesnį, aštresnį maistą, ilgais bei tamsiais vakarais dažniau užkandžiauja. Būtent maistas daro bene didžiausią įtaką tam, kaip funkcionuoja virškinimo sistema. Suvalgius net sveikais laikomų produktų, bet netinkamu laiku ar netinką kiekį, gali pasireikšti diegliai ar pilvo raižymas. Šie simptomai siejami su rūgščiais produktais. Pvz., vaisių sultimis, lydytu sūriu, net pomidorais. Švieži pomidorai, paprikos ir kitos tvirtą luobelę turinčios daržovės ne sezono metu gerokai sunkiau virškinamos. Jei suvalgius šių produktų užklupo nemalonūs pojūčiai, derėtų ieškoti alternatyvų: sultis pakeitus vandeniu, o pomidorus prieš valgant apdorojus termiškai, nepatogumai nebekamuoja.

 

Vienas dažniausių žmones varginančių simptomų – pilvo pūtimas. Jeigu dujų žarnyne labai daug, jų slėgio spaudžiamos žarnų sienelės tampa itin skausmingos. Juntamas raižymas, diegliai ir didelis sunkumas. Dujas kauptis skatina saldūs gėrimai su angliarūgšte ir kai kurie maisto produktai: svogūnai, pupelės, kopūstai, brokoliai; taip pat netinkami valgymo įpročiai. Skausmas dėl susikaupusių dujų gali pasireikšti bet kuriuo metu, tačiau dažniausiai tai nutinka praėjus 1–2 val. po valgio, kai sujudinama žarnyno peristaltika. Skausmas praeina dujoms natūraliai pasišalinus. Retais atvejais, kai kamuoja gretutinės ligos, pilvo pūtimas gydomas vaistais. Taip pat specialistai užsimena, jog nereikėtų nustebti, jeigu suvalgius aštraus maisto vos po keliolikos minučių pajuntamas sunkumas ar net skausmas skrandyje. Mat aitriosiose paprikose esantis kapsaicinas sukelia deginimo pojūtį ir dirgina jautrias gleivines. Kitas virškinimo trakto problemas sukeliantis produktas yra kofeinas. Kavos ar stiprios arbatos nederėtų gerti nevalgius. Mat kofeinas dirgina skrandį ir žarnyną. Taip pat veikia ir alkoholis. Pasibaigus vakarėliui daugelį užklumpa viduriavimas ar net pykinimas.

 

Pilvo problemas išprovokuoja stresas

 

Svarbu žinoti, kad virškinimo trakto sveikatai reikšmingą įtaką daro ir peršalimo ligos, virusinės infekcijos. Užklupus ligai tenka vartoti ir vaistų nuo uždegimo bei skausmo, o jie dirgina skrandį, žarnyną. Juk žiema – peršalimo ligų sezono pikas. Visgi didžiausias sklandaus virškinimo priešas yra stresas. Galva ir pilvas – dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios organizmo dalys. Mokslininkai tai įrodė ištyrę nervų sistemą ir nustatę, kad ši per klajoklį nervą nuolat komunikuoja su skrandžiu, žarnynu, kasa, kepenimis bei inkstais. Tad viskas, kas vyksta virškinimo trakte, neabejotinai daro įtaką ir smegenims. Taip pat egzistuoja atvirkštinis ryšys. Nervinė įtampa, ūminis bei lėtinis stresas, net jaudulys prieš svarbų pokalbį ar ruošiantis didžiosioms metų šventėms stipriai paveikia visus už virškinimą atsakingus organus. Pvz., ūminis stresas gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, pūtimą ir raižymą. Paprastai šie simptomai praeina vos tik žmogus nusiramina. Štai lėtinio streso arba ilgalaikės nervinės įtampos atveju sutrikimai mažiau pastebimi, tačiau ilgainiui kaupiasi ir net gali virsti sunkiomis ligomis.

 

Moksliškai įrodyta, kad kartais dėl ilgalaikės nervinės įtampos sutrinka žarnyno peristaltika, dėl ko kamuoja vidurių užkietėjimas. Dėl streso žarnynas pradeda stokoti virškinimo fermentų ir gali sutrikti skrandžio rūgšties išskyrimas. Lėtinis stresas ir įtampa neretai pasireiškia sunkumu skrandyje, nevirškinimo pojūčiu, netgi šleikštuliu. Visa tai nutinka todėl, kad kūnas yra save automatiškai reguliuojanti vientisa sistema. Jeigu smegenys suvokia, kad turi išspręsti problemą, pvz., skubiai atlikti užduotį darbe, organizmas stengiasi sutelkti kuo daugiau energijos ir tam naudoja kitų sistemų resursus. Pirmiausia – žarnyno. Šiam per simpatinę nervų sistemą pranešama, kad prasidėjo nepaprastoji padėtis. Tad žarnynas pradeda stabdyti virškinimą – gamina mažiau gleivių ir sulėtina vietinę kraujotaką. Trumpuoju periodu tokia taktika iš tiesų gali būti naudinga. Deja, nepaprastajai padėčiai užsitęsus silpnėja žarnų sienelės, nepavyksta įsisavinti maistinių medžiagų ir prasideda aibė kitų nemalonių, net sveikatai pavojingų pokyčių. Tuomet pirmiausia reikalinga koreguoti mitybą. Valgyti lengviau virškinimą maistą, vengti itin riebių patiekalų ir neužkandžiauti perdirbtais produktais. Taip pat mokytis suvaldyti emocinę įtampą.

 

Veiksminga pagalba sau

 

Šaltymečiu virškinimą apsunkina dar ir per mažas skysčių vartojimas. Tam, kad organizmui pavyktų susidoroti su suvalgytu maistu, būtina išgerti bent 1,5–2 l vandens. Medikai tikina, kad pakeitus mitybą ir kontroliuojant stresą virškinimo sutrikimai turėtų praeiti per 2–4 savaites. Jeigu taip nenutinka, derėtų ieškoti priežasčių, lėmusių negalavimus. Būklei negerėjant, simptomams užsitęsus, geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad šis detaliau įvertintų būklę. Svarbu nepamiršti, kad pasireiškus vadinamiesiems aliarmo simptomams, tokiems kaip kraujavimas, svorio kritimas, staigus tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, rijimo sutrikimai ir pan., reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą. Esant lengviems negalavimams padėti gali ir vaistinėje įsigyjami preparatai. Atsižvelgiant į negalavimo pobūdį, gali būti rekomenduojami kasos ar augaliniai fermentai, probiotikai, kepenų, tulžies pūslės veiklą gerinantys ar detoksikuojantys preparatai. Pilvo pūtimą mažinantys preparatai, vidurius laisvinantys ar kai kurie viduriavimą stabdantys medikamentai tik palengvina savijautą sumažindami simptomų stiprumą ir dažnį, bet problemos neišsprendžia.

 

Medikai taip pat primena, kad skundžiantis viduriavimu reikėtų apriboti šviežių vaisių, daržovių ir uogų kiekį, rinktis virtas ar troškintas daržoves, o iš vaisių – bananus. Štai užkietėjus viduriams reikėtų kasdien vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto: keptų obuolių, avižų, kriaušių, briuselinių kopūstų, artišokų. Simptomus palengvinti galima įvairiais augaliniais preparatais ir arbatomis, liaudies medicinos priemonėmis, tokiomis kaip linų sėmenys, šaltalankiai, alavijai. Mokslininkai įrodę, kad geriausiai veikia tos vaistažolės, kurios auga ten, kur gyvena žmogus. O lietuviams itin įprastas yra pelynas, kuris gerina apetitą bei natūraliai skatina skrandžio sulčių, kasos fermentų ir tulžies gamybą. Taip pat vidutinių platumų juostoje itin plačiai vartojamas valerijonas, kuris veikia nervų sistemą ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Tai ypač svarbu, jeigu kamuoja pilvo diegliai. Raminamai nervų sistemą veikia ir pipirmėtė. Šis augalas reguliuoja žarnyno mikrofloros veiklą ir taip padeda sumažinti vidurių pūtimą. Itin veiksmingai ir greitai su pilvo negalavimais kovoja šunvyšnė. Veikliosios šio vietinio augalo medžiagos atpalaiduoja lygiuosius raumenis, slopina padidėjusią virškinimo trakto liaukų sekreciją.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė