Santykių pradžioje seksas yra naujas ir jaudinantis. Jo norisi visada ir visur. Siaučiantys meilės hormonai padaro partnerius poroje nepasotinamais, tarsi abu asmenis paverčia priklausomais nuo sekso, tačiau praėjus šiek tiek laiko aistra natūraliai sumažėja ir aprimsta. Žmonės tada nusprendžia arba keliauti savais keliais, arba perkelti savo santykius į naują lygmenį. Jame mažiau aistros, tačiau daugiau rūpesčio vienas kitu, pasitikėjimo ir atsakomybės. Idealiu atveju, šie pokyčiai abiems yra natūralus ir savaime suprantamas reiškinys, tačiau kartais vienam iš jų lieka priklausomybė nuo sekso visam gyvenimui. Gyventi su tokiu žmogumi tampa labai sudėtinga.

 

meile

Egzistuoja pačių įvairiausių priklausomybių, meilės ir sekso – ne išimtis. Priklausomybė seksui – tai bet kokia seksualinė veikla, kurios žmogus nebegali kontroliuoti. Tai ne vien tokia veikla, kuriai reikalingas kitas asmuo, bet ir pornografija, masturbacija, naudojimasis prostitučių paslaugomis, seksas telefonu ir (ar) internetu. Daugeliui žmonių tokia seksualinė veikla nesukelia problemų. Seksualinę priklausomybę turintys asmenys savo noru nebegali sustabdyti savo aistros, o tai anksčiau ar vėliau daro neigiamą įtaką artimiems santykiams, finansams bei karjerai. Priklausomybė seksui yra panaši į priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, nes seksu metu išsiskiria labai stiprios cheminės medžiagos (hormonai).

 

Asmenys, priklausomi nuo meilės, nebegali gyventi be emocinio stabilumo, kurį sukelia romantinis partneris. Šiems žmonės dažnai trūksta savigarbos ir pasitikėjimo savimi, todėl jų prisirišimas prie kitų asmenų primena maniją. Taip pat jie linkę pernelyg kontroliuoti partnerį.

 

Tiek meilės, tiek sekso priklausomybės šaknų reikia ieškoti vaikystėje ar paauglystėje. Gali būti, kad didelę įtaką turėjo ankstyvosios traumos, nepriežiūra ar depresija. Pasekmės, kurias gali sukelti šių rūšių priklausomybės gali būti labai įvairios. Tokiems žmonėms paprastai sunku užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius santykius, taip pat tai gali paveikti finansiškai, fiziškai, socialiniu ir profesiniu atžvilgiu.

 

Šių priklausomybių, kaip ir kitų, yra ilgas ir sunkus. Gydymas remiasi problemos nustatymu, priežasčių išsiaiškinimu ir elgesio modelio keitimu.

 

Santuokoje gyventi su žmogumi, kuris turi priklausomybę seksui, tampa neįmanoma. Tai iliustruoja šis pavyzdys, kurį papasakojo tokią patirtį turinti Joana: „Darius iš manęs tikėjosi to, ko aš negalėjau suteikti. Jis norėjo filmuoti mūsų intymius santykius arba atsivesti nepažįstamų vyrų į miegamąjį. Kartą dėl jo net sutikau, kad mane stebėtų nepažįstamas vyras duše. Aš negalėjau jam pasipriešinti. Žodžio „ne“ jis nesuprasdavo. Jis mane norėjo nusitempti į dugną ir paversti tokia kaip jis – priklausoma nuo sekso. Jį taip buvo užvaldžiusi ši manija, kad net  skyrybos, atrodė, jo visai nepaveikė“.

 

Ar skyrybos yra vienintelė išeitis šiuo atveju? Nebūtinai, jei abu partneriai nori išsaugoti santykius ir pradeda dalyvauti santuokinių psichoterapijoje. Ilgainiui sutuoktinis gali išgyti ir pora vėl džiaugsis normaliais santykiais, tačiau tam gali prireikti labai daug laiko, pastangų ir kantrybės.