Jaučiatės lyg laikanti keturis namų kampus, o partneris, grįžęs po darbo, elgiasi kaip svečias? Nesate viena, nepatenkinta buities darbų paskirstymu. Atsakomybės disbalansas lemia fizinį ir emocinį pervargimą. Jei niekas nesikeičia ilgą laiką, vienintelė išeitis – skyrybos.

 

Quarrel,Over,Indifference,In,Family.,Wife,Sitting,On,Floor,SwearsSkaudi realybė

 

Jeigu vienas iš partnerių nėra patenkintas namų ruošos paskirstymu, streso lygis šeimoje padidėja. Psichologai nustatė, kad pareigų disbalansas – vienas didžiausių iššūkių ilgalaikėje partnerystėje. Remiantis Amerikos psichologų asociacijos apklausa, daugelis ištekėjusių moterų įvardija vyrų nenorą prisidėti prie buities darbų dažniausia konfliktų priežastimi.

 

Nors tokie tyrimai dažnai atspindi tradicinį lyčių pasiskirstymą, kai sutuoktinis uždirba visą ar didžiąją šeimos biudžeto dalį, o žmona rūpinasi buitimi ir nedirba arba dirba ne visą dieną, laikai pasikeitė. Buities ruošos paskirstymas nėra adekvatus, kai moteris dirba pilnu etatu, nepriklausomai nuo algos dydžio. Tokios problemos būdingos ir nesusituokusioms poroms, kurios laikosi partnerystės principų bei valdo bendrą namų ūkį.

 

Kas gali būti svarbiau už tai, kad neapmokamas darbas būtų padalintas 50:50? Stresas didėja, jei vienas iš partnerių nepatenkintas neproporcinga našta. Poros konfliktuoja dėl atsakomybės už ruošą lygiai taip pat, kaip dėl pinigų leidimo. Statistika negailestinga moterų atžvilgiu. Dauguma atlieka pagrindinius namų ruošos darbus, o sutuoktiniai elgiasi ne kaip lygiaverčiai partneriai, o kaip pagalbininkai, darantys paslaugą, jog iš viso prisideda. Buitinės pareigos stereotipiškai priskiriamos žmonai, o norint įtraukti sutuoktinį reikia dėti papildomų pastangų.

 

Nelygybės priežastys

 

Tradiciniai lyčių vaidmenys. Išankstiniai lūkesčiai, kaip turėtų elgtis vyras ir moteris, kokius vaidmenis atlieka šeimoje, daro didžiausią įtaką darbų pasidalijimui. Užduotys, susijusios su didesne autonomija (pagrindinis finansinis aprūpinimas, automobilio priežiūra, statybos, remontai, aplinkos priežiūra), suvokiamos kaip vyriškos, pasikartojantys kasdieniai rūpesčiai (valgio gaminimas, skalbimas, namų tvarkymas) laikomi moteriškais. Tenesio universiteto (JAV) mokslininkai patvirtino, kad tradiciniai lyčių vaidmenys šeimoje susiję su pareigų disbalansu ir konfliktais.

 

Įsitikinimai apie lygybę. Anot Ilinojaus universiteto (JAV) psichologų, abiejų partnerių įsitikinimas, kad buities darbai turi būti padalinti per pusę ir sutarimas dėl atsakomybės už tam tikras užduotis, didina ilgalaikių santykių tęstinumą. Partneriai jaučiasi laimingi santuokoje, jeigu rūpinasi buitimi proporcingai vienodai, palyginti su šeimomis, kuriose gajūs stereotipai.

 

Socialinė politika. Partneris, kuris rūpinasi gimusiu kūdikiu ir išeina vaiko priežiūros atostogų, beveik automatiškai tampa atsakingas už buities darbus. Tai dar vienas iš stereotipinio mąstymo pavyzdžių, jog tvarko ir gamina tas, kuris nedirba už namų ribų. Panašus disbalansas gali susiformuoti, jei vienas partneris išeina į biurą, o kitas dirba nuotoliu. Likęs namuose gauna daugiau atsakomybių atlikti smulkias buitines užduotis.

 

Tyčinė nekompetencija. Toksiškas, pasyviai agresyvus elgesys apima apsimetinėjimą, kad nesiseka atlikti užduočių. Taip vengiama bendros atsakomybės: apsimeta nepatenkintu, sukuria psichologinį spaudimą, pateisina nenorą atlikti konkrečius darbus, pavyzdžiui, pakrauti ir iškrauti indaplovę ar skalbyklę, valyti vonios ir tualeto kambarį. Našta perkeliama antrajai pusei. Nuolankusis sutinka stengtis daugiau, kad būtini namų ruošos darbai būtų atlikti tinkamai ir nenukentėtų bendras šeimos mikroklimatas. Problema ta, kad negauna jokios kompensacijos, t. y. manipuliuojantis partneris neprisiima daugiau atsakomybių srityse, kurios sekasi. Toksiškas buities ir vaikų priežiūros vengimas kenkia santykiams. Tas, kuris atlieka visas užduotis, jaučiasi vienišas, išnaudojamas, pervargęs. Suvokia, kad manipuliatorius negerbia ir nemato lygiaverčių santykių. Tai kenkia pasitikėjimui ir intymumui.

 

Žalojantis poveikis

 

Santuoka ir partnerystė neatsiejama nuo praktinių bendro gyvenimo iššūkių. Pareigos, kuriomis dalijasi poros, yra šios: valymas ir švaros palaikymas, vaikų priežiūra, maisto pirkimas ir gaminimas, remontai ir sugedusių įrengimų taisymas, finansų valdymas, planavimas (veiklų, atostogų, kelionių, didelių pirkimų), transporto tvarkymas. Idealu, jei įsipareigojimai paskirstomi po lygiai, atsižvelgiant į stipriąsias puses, pavyzdžiui, vienas mėgsta gaminti, kitas – tvarkytis, o dauguma užduočių atliekamos kartu.

 

Ilinojaus universiteto psichologų tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad pasitenkinimą santuoka lemia ne faktinis darbų balansas, o kiekvieno iš partnerių asmeninis įsitikinimas dėl lygiateisiškumo. Pora gali būti laiminga, jei sutarimo būdu ir atsižvelgiant į individualias aplinkybes buitinė ruoša padalinama santykiu 60:40 arba 70:30, tačiau daugiau namais besirūpinantis asmuo yra patenkintas.

 

Kas nutinka, jei buities darbai paskirstyti nesąžiningai ir tai netenkina apkrauto partnerio? Pirmiausia sumažėja pasitenkinimas antrąja puse, vėliau atsiranda nusivylimas santykiais. Santuoka be lygiavertės partnerystės netenka prasmės, menksta motyvacija gyventi kartu.

 

Izraelio psichologų atlikta studija atskleidė padidėjusį nerimo, streso ir kančios lygį. Dvigubai apkrautas partneris galvoja apie buities rūpesčius tiek namuose, tiek darbe. Mokslininkai iš Brazilijos perspėja apie psichinės sveikatos pablogėjimą. Įrodyta, kad moterys, per daug apkrautos namų darbais, dažniau serga depresija. Savijautą pablogina finansinė priklausomybė, kai pažeidžiamas partneris priverstas kęsti nelygybę, nes neturi resursų nutraukti santykius. Harvardo universiteto mokslinė studija patvirtino, kad netolygus (ne)apmokamo darbo paskirstymas – stipriausias ekonominis skyrybų rizikos veiksnys.

 

Atkurti teisybę

 

Didžiausia klaida. Psichologai primygtinai prašo nedaryti esminės klaidos. Norint, kad partneris atliktų daugiau namų ruošos, negalima, net draudžiama (ǃ) prašyti pagalbos. Tai reiškia, kad atsakomybė priklauso tik jums, o antroji pusė tarsi sprendžia, ar prisidėti. Iš tikrųjų buitis yra bendra atsakomybė, o norint užtikrinti laimingą santuoką būtina paskirstyti pareigas po lygiai.

 

Poros prioritetai. Būtina aptarti, kas svarbiausia santykiuose. Daugelis porų žiūri skirtingai į darbų pasidalijimą. Skiriasi lūkesčiai ir reikalavimai aplinkai, komforto laipsnis, jautrumas dirgikliams. Jeigu vienas jaučiasi gerai netvarkinguose namuose, o kitą vargina nešvara, reikia rasti kompromisą. Jis veikia tada, kai akcentuojami prioritetai, o ne siekiama patenkinti abu partnerius.

 

Aptarkite, kaip jaučiatės dėl dulkių namuose, nešvaraus tualeto, neklotos lovos, neplautų indų, purvinų langų. Pamąstykite, ar naudinga išlaidauti išsineštiniam maistui, ar gaminti namuose, kaip nukenčia šeimos biudžetas laiku neapmokėjus sąskaitų. Jeigu vienas mano, kad tualetą reikia valyti kas 2–3 dienas, o ne kartą per savaitę, turi pasakyti garsiai, kad kitas suprastų.

 

Nemalonios kliūtys. Pensilvanijos universiteto psichologai siūlo naudingą taktiką. Sudarykite nemėgstamiausių darbų sąrašą. Tai, ko nekenčia vienas, gali toleruoti kitas. Jei abu nemėgsta to paties, sugalvokite būdą, kaip atlikti užduotį kartu. Tarkime, vyras nuskuta daržoves, žmona gamina valgyti; vyras plauna indus, o žmona šluosto; vyras nuvelka senus patalynės užvalkalus, žmona apvelka naujus. Veikla gali sutapti su papildomu kokybišku laiku, praleistu drauge.

 

Patogus tvarkaraštis. Derėtų būti dėmesingiems vienas kito poreikiams ir bioritmui. Neverta tikėtis, kad partneris imsis darbų tada, kada panorėjo antroji pusė. Svarbu palikti ir toleruoti pasirinkimo laisvę. Kai kurie žmonės yra vyturiai, kiti – pelėdos. Vieni turi energijos užsiimti namų ruoša pirmoje dienos pusėje, kiti – vakare. Patogus laikas – itin svarbus veiksnys, susijęs su motyvacija.

 

Šeimos posėdis. Kiekvienos savaitės pradžioje (galbūt sekmadienį) aptarkite artimiausią ateitį, kokie laukia susitikimai, progos, svarbūs įvykiai. Nuspręskite, ar reikia pasiruošti ypatingai, ar užteks kasdienės buitinės ruošos. Sudarykite būtinų darbų sąrašą. Tada pasidalinkite pareigomis. Prasidėjus savaitei nekaltinkite partnerio, jeigu laisvanoriškai neatliko to, kas sutarta. Apsiginkluokite kantrybe, nepriekaištaukite, nepriminkite ir jokiu būdu nedarykite to, ką įsipareigojo antroji pusė. Jei užduotis neįvykdyta per septynias dienas, iškelkite klausimą per kitą šeimos posėdį.

 

Kaskart naujos ribos. Jei vienas nesilaiko pažadų, svarbu išsiaiškinti nenoro priežastis. Kartais žmonės įsipareigoja per daug arba neįvertina laiko, todėl nespėja. Kiti paprasčiausiai pamiršta. Kaltinti partnerį dėl to, kas nepadaryta, nėra efektyvu. Geriau paklausti, kas turi pasikeisti, ką reikia koreguoti, kad situacija nepasikartotų. Būkite lankstūs ir leiskite atlikti užduotį savaip. Jei erzina smulkmenos, pavyzdžiui, ne taip sulankstyti rankšluosčiai, pataisykite tylėdami, tačiau nemokykite.

 

Jeigu po mėnesio niekaip negalite pasiekti norimo rezultato, persvarstykite prioritetus. Organizuokite namus taip, kad tvarkytis būtų lengviau: įsigykite siurblį-robotą, indaplovę, efektyvių valymo priemonių ir pan. Atsisakykite teplių paviršių, ypač šviesios namų tekstilės. Keiskite valgymo įpročius – neužkandžiaukite svetainėje ir miegamajame. Efektyviau planuokite daiktų saugojimą. Jei nėra laiko pjauti veją, užsėkite laukinių gėlių pievą. Galiausiai pasvarstykite, ar visi buities darbai yra gyvybiškai svarbūs. Daugelis sėkmingai miega nelygintoje patalynėje.

 

Pagalba iš šalies. Jeigu trūksta laiko ir noro, o finansinės galimybės leidžia, verta pasinaudoti valymo paslaugomis. Galima samdyti darbuotojus sezoniniams darbams (pavyzdžiui, prieš Kalėdas, Velykas), konkrečioms užduotims(išvalyti langus, sanitarinius mazgus, virtuvę, židinį) arba reguliariems apsilankymams 1–2 kartus per savaitę pagal poreikį. Tai turėtų būti vertinama ne kaip pagalba vienam partneriui, o abiem.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė