Vienos katės lengvai priima konkurentus – naujus žmones, gentainius bei kitus gyvūnus, o kitos gina namų teritoriją ir reiškia nepasitenkinimą. Pavydas kyla dėl nesaugumo, todėl įmanoma koreguoti augintinio elgesį.

 

(Ne)nuspėjamas elgesysDisgruntled,Beige,Striped,Blue,Eyed,Scottish,Cat,Lies,With,Angry

 

Katės užkariavo žmonių širdis laukine prigimtimi, nepriklausomybe, nenuspėjamu ir paslaptingu charakteriu. Mažame kūnelyje plaka liūto širdis. Tačiau katės gali būti prieraišios, meilios ir ištikimos. Tad jų elgesys žavi ir glumina vienu metu. Augintiniai yra teritoriniai gyvūnai, t. y. labiau vertina saugią aplinką, nei šeimininkų draugiją, todėl bet kokie pašaliniai asmenys sutinkami kaip grėsmė. Nesvarbu, ar į namus užsuko svečias, apsigyveno antroji pusė, ar gimė kūdikis, o gal net atsirado kitas augintinis, rainė išraiškingai parodys, kad nepritaria permainoms. Ji gali skriausti ir persekioti atėjūną, lieti pyktį ant šeimininkų ir keršyti, galiausiai susirgti depresija. Elgesį, kuris žmonių akimis atrodo kaip pavydas, dažniausiai lemia stresas ir nesaugumo jausmas.

 

Sudėtinga suprasti

 

Gyvūnų elgesio specialistai negali atsakyti, ar murkiantys pūkų kamuoliukai virsta į žaliaakius monstrus dėl pavydo – emocijos, kurią jaučia žmonės. Tačiau katės prisitaiko prie aplinkos, tiria ir interpretuoja veiksnius kaip neutralius, teigiamus ar priešiškus. Taigi, jei įsigijus šuniuką namų senbuvė šnypščia, taikosi suduoti naujakuriui per nosį ar protestuoja ir slepiasi po lova, elgesys gali atrodyti kaip pavydas, visgi greičiausiai kaltas nerimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad katėms stresą lemia du dirgikliai – fizinis ir psichologinis. Pirmas susijęs su skausmu ir ligomis, antras – su aplinkos, rutinos permainomis ir naujais žmonėmis bei gyvūnais. Psichologiniai dirgikliai dažniausiai sukelia pavydą. Kaip liūtai valdo savo džiunglių teritoriją, taip naminės katės kontroliuoja namų aplinką. Bet koks naujas gyvas padaras, net baldas meta iššūkį įrodyti savo karališką galią.

 

Katėms svarbūs du dalykai – nepriklausomybė (galėjimas elgtis kaip panorėjus) ir savininkiškumas (aplinkos, žmonių, daiktų suasmeninimas). Kiekviena rainė kruopščiai saugo savo lobių skrynią, į kurią įeina ėdalas, miegojimo vieta, žaislai, net paglostymai. Kai į namus įsibrauna konkurentas, galintis atimti šiuos resursus, gina privilegijas ir teisę į malonumus nagais bei dantimis. Augintinė gali saugoti dubenėlį su ėdesiu arba vyti šuniuką šalin, kad neprieitų prie šeimininko. Iš esmės ji sako: „Ei, tai mano!“

 

Pavydą paprastai išprovokuoja naujas augintinis – šuo, kita katė, triušis, paukštelis. Naujas globotinis reiškia katastrofą ir stabilaus pasaulio griūtį. Jei naujas kačiukas lipa ant senbuvės draskyklės, gulto, eina į tą pačią kraiko dėžutę, situacija atrodo panašiai, jei kaimynas stato savo automobilį ant svetimos išpuoselėtos vejos. Katės dažnai pavydi gimusio kūdikio, nes mato, kiek dėmesio ir meilės netenka. Liūtui, kaip pirmagimiui, nukrinta karūna, užverda pyktis ir gimsta keršto planas. Augintinis jaučiasi paliktas nuošalyje, todėl gali elgtis priešiškai ir konkuruoti. Kad ir kaip keistai skambėtų, rainės gali pavydėti baldo. Šeimininkams naujas kavos staliukas atrodo kaip puikus interjero elementas, katei – svetimybė ant keturių kojų. Kai augintinė įsitikins, kad baldas negrėsmingas, sugalvos jį pasisavinti, pavyzdžiui, pažymės nagais. Murklės, ilgai gyvenusios su vienu žmogumi, labai pavydi, jei staiga atsiranda neprašyta antroji pusė. Net jei draugas ar sutuoktinis elgsis švelniai, katė laikys jį tuo, kuris atėmė besąlygišką meilę. Nėra pratusi dalintis, todėl visais būdais bandys paveržti dėmesį.

 

Daug išraiškų

 

Katės ne visada elgiasi akivaizdžiai ir iškloja jausmus. Dažnai siunčia mišrius signalus. Vieną minutę meiliai murkia ant kelių, o po kelių sekundžių letena nusviedžia puodelį nuo staliuko. Norint tinkamai suprasti augintinės elgesį, svarbu kritiškai įvertinti permainas namuose ir reakcijas į jas. Ar nėra užuominų, jog katė pavydi? Iš esmės tai atrodo kaip daiktų, teritorijos, net žmonių gynimas nuo atėjūno. Nerimaujančios katės gali elgtis dvejopai – nukreipti energiją į konkurentą arba į šeimininką. Pirmu atveju stengiasi monopolizuoti kažką svarbaus, pavyzdžiui, veja konkurentą iš kambario, nuo savo daiktų, gąsdina, šnypščia, nori pakenkti ir net sužaloti (kerta nagais, kanda). Antru atveju bando atsikratyti atėjūno pavergdama šeimininko dėmesį, todėl tampa neįtikėtinai reikli ir įkyri.

 

Susidūrusios su kitu gyvūnu savo namuose dažniausiai ginasi slėpdamosi, o neišvengusios konfrontacijos – šnypščia ir mosikuoja letenomis. Šios priemonės padeda išlaikyti asmeninį atstumą – psichologinį ir fizinį. Katės negali pakęsti, jeigu kažkas liečia tada, kai jos nenori. Šeimininkams svarbu saugoti naują augintinį nuo senbuvės galimų atakų. Adaptacijai reikia pasiruošti iš anksto ir apsišarvuoti kantrybe, nes gyvūnai susidraugauja ne iš karto. Net prabėgus kuriam laikui ilgiau namuose gyvenanti katė gali dominuoti prieš naujoką, pavyzdžiui, užtverti kelią koridoriuje, trukdyti miegoti, ėsti. Teroras reiškia, kad augintinė nepraranda vilties išprašyti svečią.

 

Kartais, tarkime, atsiradus kūdikiui, kuris iš esmės nekelia fizinės grėsmės, o tik vagią laiką bei dėmesį, katė gali pradėti elgtis nebūdingai meiliai. Pradeda saugoti asmenį, prie kurio labiausiai prisirišusi: sekioja iš paskos, nenori pasilikti viena, taikosi prisiglausti ir miegoti ant kelių. Su kūdikio atėjimu pasikeičia kvapai, todėl rainė gali trintis į žmones, kad suteptų savo skruostų feromonais. Ji norės nustelbti vaiką savo buvimu! Tai gudri taktika apsimesti geru augintiniu ir palenkti šeimininkus į savo pusę. Augintinė sako: „Kam jums kūdikis, jei turite mane?“ Katės tikslas – išlaikyti iki šiol buvusį dėmesio (paglostymų, žaidimų) lygį, o gal net išlošti daugiau.

 

Dėmesio galima išsireikalauti ne tik geru elgesiu. Genama pavydo krečia išdaigas, kad nukreiptų šeimininkų akis nuo svečio, kūdikio ar naujo augintinio. Iškapstytos žemės vazonuose, apkramtytos gėlės, sudraskytos knygos, apšlapinta patalynė arba rūbai, maisto vagystės – augintinė gali nustebinti ir pranokti save. Rainės tampa balsingos, pavyzdžiui, miaukia naktimis. Pavydas skatina destruktyvų elgesį ir žymėjimą, todėl nuo nagų nukenčia tapetai, kilimai, baldų gobelenai ir medinės dalys. Kartais elgiasi taip keistai, jog atrodo, kad namuose gyvena svetima katė.

 

Pavydas ir konkurencija dėl teritorijos skatina žymėti. Tai reiškia, kad ne tik trinsis į baldus, galąs nagus, bet ir pradės šlapintis ne kraiko dėžutėje. Ji siunčia aiškią žinutę: „Čia mano karalystė!“ Yra daugybė priežasčių, kodėl augintinė staiga pradeda atlikti gamtos reikalus ne vietoje. Tokį elgesį gali lemti nuoširdi baimė (jei naujas augintinis – didelis arba judrus šuo), stresas (ilgesys, vienatvė, apleistumas), taip pat inkstų ligos. Nereikėtų nurašyti pasikeitusio elgesio tik pavydui. Galbūt naujas augintinis taip pat konkuruoja ir neprileidžia senbuvės prie tualeto? Jeigu sumažinus streso lygį katė vis tiek nesinaudoja kraiko dėžute, verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

 

Kaip išvengti?

 

Mitas, kad tam tikrų veislių atstovės pavydesnės už kitas. Žinoma, Siamo katės ypač prisirišusios prie savo aplinkos ir žmonių, todėl bet kokį įsibrovėlį sutinka nesvetingai ir vertina kaip grėsmę. Pavydo išraiška priklauso nuo to, kaip rainė buvo auginama, ar visada galėjo patenkinti savo poreikius. Pavyzdžiui, gyvūnai, paimti iš prieglaudų, gyvenę gatvėje, tačiau vėliau atradę mylinčius namus, saugo savo resursus labiau. Reakcija priklauso nuo temperamento. Smalsus ir drąsus gyvūnas (ekstravertas) adaptuosis lengviau, palyginti su bailiu ir uždaru (introvertu). Kad ir kaip būtų keista, bet aktyviai su žmonėmis bendraujančios katės lengviau priima naujoves, nes yra iniciatyvios ir geba išsireikalauti dėmesio. Jų pavydas gali būti ūmus, tačiau trumpalaikis. Nepriklausomos, savarankiškos, vienatvę mėgstančios augintinės jausmus reiškia tyliai, slaptai, todėl kenčia labiau. Jų pavydas, nors ir neakivaizdus, gali trukti labai ilgai.

 

Nenuostabu, kad atsiradus naujam šeimos nariui katė šnypš, ries nugarą ir elgsis priešiškai arba pasislėps tamsiame kampe ir tyliai boikotuos. Tokiu būdu gyvūnas rodo, kad aplinkiniai atsitrauktų ir suteiktų erdvės priprasti. Šeimininkai gali paspartinti adaptaciją ir apsaugoti nuo nereikalingo streso. Gyvūnas turi turėti laisvą prieigą prie ėdesio, kraiko dėžutės, žaislų, mėgstamų gulėjimo vietų. Visi augintiniai namuose, net tos pačios rūšies, turi turėti asmeninį inventorių, kad nebūtų konkurencijos. Patariama išlaikyti panašią dienos rutiną ir nekeisti šėrimo, žaidimų laiko. Naudinga pirmomis dienomis atvykus naujokui palepinti senbuvę, kad nesijaustų atstumta. Užuot supykus, jei katė elgiasi netinkamai, reikėtų parodyti daugiau meilės ir švelnumo. Stabilumas ir saugi aplinka padės prisitaikyti.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė