Ką visą dieną veikia virtualieji asistentai?

Argi nebūtų puiku turėti pagalbininką, kuris niekada nemiega ir nepavargsta? Tokie asistentai jau egzistuoja ir, nors negali paruošti puodelio kavos, žmogui pasitarnauja kitais būdais. Dirbtinio intelekto (DI) programos, tokios kaip „Siri“ ir „Alexa“ reaguoja į balsą, teikia informaciją, nustato priminimus, atsako į klausimus, valdo išmaniuosius prietaisus. Dalis žmonių jau neįsivaizduoja gyvenimo be virtualiųjų asistentų, o kiti nerimauja dėl jų keliamų grėsmių. Visgi mokslininkai mano, kad šios programos ateityje taps vis reikalingesnės. Mat visuomenei senstant būtent jos padės vyresnės kartos žmonėms prisitaikyti prie technologinio progreso.

Nuo „Elizos“ iki „Alexos“

Pirmasis pasaulyje pokalbių robotas (chatbot) sukurtas dar iki atsirandant asmeniniams kompiuteriams. JAV Masačusetso technologijų instituto (MIT) dirbtinio intelekto laboratorijoje tokį pokalbių robotą 1966 m. sukūrė Josephas Weizenbaumas ir pavadino „Eliza“. Analizuodama duotus raktažodžius pagal sukurtą taisyklių rinkinį, ši programa gebėdavo atsakyti į paprastus klausimus. Šiuolaikinės programos – virtualieji asistentai, gerokai sumanesni ir greitesni. „Apple“ 2011 m. pristatytas virtualus asistentas „Siri“ buvo vienas pirmųjų plačiai naudojamų įrankių, leidžiančių bendrauti su savo įrenginiu duodant komandas balsu. Juo galėjo naudotis visi „iPhone“ savininkai. Kiek vėliau, 2016 m., debiutavo ir „Google“ asistentas, kuris rėmėsi plačiu „Google“ duomenų archyvu ir mašininio mokymosi galimybėmis. Šis kaipmat integruotas į „Android“ operacinę įrangą naudojančius telefonus. „Google“ asistentas puikiai apdoroja natūralią kalbą, itin tiksliai supranta kontekstą ir naudotojų užklausas. Jo gebėjimas suprasti kalbos niuansus leidžia sklandžiau ir dinamiškiau bendrauti.

Tačiau „Siri“ kai kuriais atvejais sunkiau supranta sudėtingas užklausas ir gali pateikti ne tokius tikslius atsakymus. Visgi būtent „Siri“ naudojama dažniau ir intensyviau. Beje, visi virtualieji asistentai vadinami moteriškais vardais ir „kalba“ į moterų panašiais balsais (tiksliau – dirbtiniu balsu, sukurtu sujungus vyrų ir moterų balsinius niuansus) ne be priežasties. Tyrimai parodė, kad vartotojai, girdėdami į moters balsą panašų skambesį, jaučiasi saugesni ir ramiau reaguoja į asistento pateikiamus atsakymus, kurie jų netenkina.

Tobulėja itin sparčiai

Bendraujant su virtualiuoju asistentu jaustis patogiai itin svarbu. Mat būtent išmaniosios programos ateityje gali tapti labiausiai naudojamos, net suteikiančios psichologinio komforto bei pagalbos vienišiems ar senyvo amžiaus vartotojams. Tai skamba utopiškai ar bauginamai. Visgi mokslininkai mano, kad dabar naudojami virtualieji asistentai ilgainiui taps panašesni į neseniai pristatytą pažangią „ChatGPT“ programą, kuri irgi iš dalies naudojama kaip virtualus asistentas, tačiau gerokai protingesnė ir „žmogiškesnė“ už „Siri“ ar „Alexą“. Treniruojant šį naujausią DI buvo atrenkami nespecifiniai duomenys – programos „skaitė“ tekstus, kurie pasižymėjo sarkazmu, ironija, kur vartota jautri kalba apibūdinant pažeidžiamas žmonių grupes.

Su DI programomis dirbantys mokslininkai stengiasi joms suteikti tam tikro lygio žmogiškumą, net sąmoningumą. Tai daroma tam, kad pokalbių robotai ir virtualieji asistentai išmoktų kuo daugiau kalbinių niuansų ir taptų kokybiškais pašnekovais. Beje, programas stengiamasi išmokyti „jausti“ pokalbio ribas, vartoti politiškai korektiškus terminus ir neįžeisti jomis besinaudojančių žmonių. Naujosios kartos DI net išlaikė garsųjį teisės žinių egzaminą (The Uniform Bar Exam). Tai reiškia, kad ši programa jau geba įvertinti, ar žmogaus užklausa tinkama, o gal kelia potencialų pavojų. Štai paklausus virtualiojo asistento, kaip nulaužti programinį kodą ar parduotuvės signalizaciją, atsakymas nebus pateiktas. Tačiau DI gali ne tik detaliai papasakoti, kaip paruošti gardžią kiaušinienę, bet ir kompiuterio ekrane parinkti tokį receptą, kuris atitinka žmogaus alergijas, sveikatos būklę ir kitus duomenis.

Gelbės gyvybes?

Duomenis apie savo pomėgius, alergijas, sveikatos būklę, mėgstamiausius dalykus ir net politines pažiūras programoms reikia pateikti prieš pradedant jomis naudotis. Vėliau jau pats DI išmoks parinkti tinkamiausią ir patraukliausią turinį pagal naudojimosi istoriją. Ar žmogui kasdienybėje iš tiesų reikia virtualiojo asistento, įvertinti nelengva. Mokslininkai tikina, kad virtualių asistentų pritaikymas įvairiose srityse itin platus. Štai namų automatizavimo srityje jie gali valdyti išmaniuosius prietaisus, tokius kaip termostatai, šviestuvai ir apsaugos sistemos, taip padidindami patogumą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tikėtina, kad ateityje šie asistentai taps vis sudėtingesni, gebantys suprasti sudėtingas užklausas ir įsitraukti į prasmingus pokalbius. Juos netgi galima integruoti į išmaniąją apyrankę, taip sukuriant vientisą ir individualizuotą naudotojo patirtį.

Toliau tobulėjant virtualiesiems asistentams, jų reikšmė gali apimti sveikatos priežiūros sritį ar teikti tokią pagalbą, kurią įprastai suteikia socialiniai darbuotojai. Lėtine liga sergantis ar traumą namuose patyręs žmogus jau dabar gali pasinaudoti virtualiuoju asistentu, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Yra ir paprastesnis būdas. Naudojant išmanųjį telefoną, kuriame įdiegta „Android“ operacinė sistema, SOS žinutėje galima ne tik įrašyti 5 sek. garso įrašą, kuris pasieks iki keturių iš anksto pasirinktų kontaktų, bet ir išsiųsti kelias nuotraukas MMS žinute. Visa tai galima atlikti triskart paspaudus išmaniojo įrenginio įjungimo mygtuką. Tai nėra tiesioginė DI funkcija, bet ji jau realiai veikia ir prieinama kone visiems, turintiems išmanųjį prietaisą.

Padės prisitaikyti prie technologinės pažangos

Kita sritis, kurioje DI ir virtualieji asistentai jau naudojami, yra klientų aptarnavimas bei vyresnių žmonių naudojimosi technologijomis palengvinimas. Įmonės naudoja vadinamuosius pokalbių robotus, kad užtikrintų visą parą septynias dienas per savaitę trunkantį klientų aptarnavimą. Virtualieji asistentai gali padėti tvarkyti užsakymus, atlikti mokėjimus, siųsti priminimus, taip sumažindami žmogiškųjų išteklių poreikį ir padidindami efektyvumą. O tai, kas šiuo metu taikoma versle, ilgainiui taps prieinama ir sunkiau besiorientuojantiems namų vartotojams. Virtualusis asistentas gali padėti užsakyti pirkinių, iškviesti taksi ar pavėžėją – tereikia balsu pateikti užduotį. Tiesa, kol kas sklandžiai tai vyksta tik anglų kalba.

Viena iš sričių, kurioje pažanga yra lėtesnė, – sąskaitų apmokėjimai. Mat finansinėms operacijoms atlikti reikalinga autorizacija. Visgi ilgainiui ir šioji problema galėtų būti išspręsta, tad elektronine bankininkyste nesinaudojanti senelė pati gebės apmokėti televizijos ar šiukšlių išvežimo sąskaitas. Taip pat visą parą veikiantis virtualusis asistentas primintų vizitus pas gydytoją, išgerti vaistų ar tiesiog palaikytų pokalbį. Tokia ateitis atrodo ne tik patraukli, bet galbūt ir neišvengiama. Mat visuomenei sparčiai senstant ir vyresnio amžiaus asmenims negebant taip efektyviai įsisavinti naujausių technologijų, išmaniųjų ir pagalbą teikiančių įrenginių valdymas balsu taps vis reikalingesnis.

Abejonės dėl saugumo ir teisinis reguliavimas

Virtualiųjų asistentų ateitis piešiama šviesiomis spalvomis. Visgi ne visiems atrodo, kad technologijos išgelbės pasaulį. Tam, kad virtualieji asistentai plačia apimtimi veiktų ne tik versle, bet ir kasdienybėje, jiems reikia suteikti kuo daugiau informacijos, net asmeniškų duomenų. O tai reikalauja itin griežtų saugumo protokolų. JAV, kur virtualiųjų asistentų naudojimas itin paplitęs, vartotojai kol kas patys atsakingi už programoms teikiamą informaciją ir prieigų prie asmeninių duomenų suteikimą. Gamintojas tik pasirūpina saugos parametrais, kad duomenys nebūtų nutekinti.

Europos Sąjunga šį kovą priėmė itin reikšmingą dokumentą. Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kuriomis uždraudžiamos tam tikros piliečių teisėms grėsmę keliančios dirbtinio intelekto prietaikos. Draudimai apima biometrinį kategorizavimą pagal neskelbtinus ypatumus ir konkrečiu tikslu neapribotą veido atvaizdų rinkimą iš interneto ar apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų įrašų, siekiant kurti veidų atpažinimo duomenų bazes. Taip pat draudžiamas emocijų atpažinimas darbo vietoje ir švietimo įstaigose, piliečių vertinimas, kriminologinis prognozavimas (kai grindžiamas vien tik asmenų profiliavimu ar jų ypatybių vertinimu) ir žmonių elgesiu manipuliuojantis arba jų pažeidžiamumu piktnaudžiaujantis dirbtinis intelektas. Ir galima neabejoti, kad tokie ribojimai – tik pradžia. Netolimoje ateityje prireiks visiškai naujų teisės aktų, kuriais bus nustatoma, ką gali daryti virtualusis asistentas ir dirbtinio intelekto programos, o kas jau yra žmogaus teisių pažeidimas.

Nors kol kas virtualieji asistentai dar gana riboti, mokslininkai ragina 40-mečius ir vyresnius asmenis kuo greičiau pradėti jais naudotis. Egzistuoja didelė tikimybė, kad po ketvirčio amžiaus būtent jie padės susitvarkyti daug kasdienių reikalų.

Autorius Eglė Stratkauskaitė